Miško genetiniai ištekliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Miško genetiniai ištekliaimiško medžių biologinė medžiaga (populiacijos, medynai, medžių grupės, pavieniai medžiai bei jų dalys), turinti faktinę arba potencialiai vertingą (ekologine, selekcine, ekonomine ar kt. prasme) genetinę informaciją. Genetinių išteklių vertė išreiškiama per genetinę įvairovę - kuo ši įvairovė didesnė, tuo vertingesni genetiniai ištekliai. Genetinė įvairovė, apibūdinanti genetinį kintamumą tarp populiacijų ir jų viduje, šalia rūšinės bei ekosisteminės įvairovės, yra esminis biologinės įvairovės komponentas. Miško genetiniai ištekliai užtikrina miško ekosistemų tvarumą, miškų našumą bei kokybę. Jie yra šiuolaikinės tvarios miškininkystės, miško selekcijos ir sėklininkystės pagrindas. Jų išsaugojimas, gausinimas ir racionalus panaudojimas yra vienas svarbiausių gamtosaugos uždavinių. Miško genetinius išteklius tiria Lietuvos miškų institutas.

Valstybinė miškų tarnyba rūpinasi Lietuvos miškų genetiniais ištekliais, jų išsaugojimu ir panaudojimu selekcijoje ir sėklininkystėje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos miško genetinių išteklių informacinė svetainė Archyvuota kopija 2012-08-29 iš Wayback Machine projekto.