Miškininkystės principai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Miškininkystės principai (kartais įvardinami ir pilnu oficialiu pavadinimu Teisiškai neįpareigojantys, autoritetingi visuotinai pripažįstamo visų miškų tipų tvarkymo, apsaugos ir subalansuotos plėtros principai) yra dokumentas, priimtas 1992 metais vykusioje Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijoje. Tai rekomendacinio pobūdžio tekstas, kuriame pateikiama keletas pasiūlymų dėl darnios miškų priežiūros. Miškininkystės principai buvo pirmasis bandymas pasauliniu mastu susitarti dėl visų tipų miškų apsaugos ir ateityje gali tapti pagrindu kuriant išsamesnę, teisiškai įpareigojančią konvenciją.[1]

Turinys[taisyti | redaguoti kodą]

Dokumente pateikiama 15 pagrindinių miškininkystės principų, tarp kurių įvardinama:[2]

  • kiekvienos valstybės teisė savarankiškai tvarkyti miškų resursus;
  • racionalaus ir darnaus miško resursų panaudojimo būtinybė;
  • miškų ekologinė svarba;
  • būtinybė į sprendimų, susijusių su miškais, priėmimą įtraukti vietinius gyventojus;
  • siekis didinti pasaulinius miškų plotus;
  • šalių bendradarbiavimo vystymas, sprendžiant tarptautines miškų problemas;
  • pagalba daug miškų turinčioms besivystančioms šalims;
  • neigiamo tarptautinės prekybos poveikio miškams mažinimas.

Vertinimas ir įgyvendinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Miškininkystės principai buvo konferencijos metu nepavykusių derybų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių dėl visuotinės miškų apsaugos konvencijos išdava.[3] Dokumentas vertinamas kaip nevientisas ir neišbaigtas, todėl turintis ribotą praktinę vertę.[4]

Siekiant skatinti Miškininkystės principų ir kitų su miškų apsauga susijusių dokumentų įgyvendinimą, 1995 metais buvo įkurta Jungtinėms Tautoms priklausanti Tarpvyriausybinė miškų ekspertų grupė. Ji veikė iki 1997-tųjų, kada buvo pakeista Tarpvyriausybinio miškų forumo. Šios dvi institucijos išnagrinėjo platų miškininkystės problemų sąrašą ir pateikė daugiau nei 270 pasiūlymų dėl darnaus miškų panaudojimo. Galiausiai 2000 metais buvo įkurtas iki šiol veikiantis ir ankstesnių institucijų veiklą tęsiantis Jungtinių Tautų Miškų forumas.[5]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Susiję straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 549
  2. Miškininkystės principai, LR Aplinkos ministerija
  3. Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 26
  4. Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 549
  5. History and Milestones of International Forest Policy, UNFF