Maikelsono-Morlio eksperimentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maikelsono ir Morlio interferometras, sumontuotas ant akmeninės plokštės ir plūduriuoja gyvsidabryje.

Maikelsono-Morlio eksperimentas - garsus fizikos eksperimentas, kurį 1887 m. atliko Albertas Maikelsonas ir Eduardas Morlis. Šis eksperimentas turėjo aptikti šviesos greičio skirtumus įvairiomis kryptimis horizontalioje plokštumoje, tačiau buvo konstatuota, kad šviesa juda pastoviu greičiu visomis tirtomis kryptimis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]