Mūris
Šis straipsnis apie žemaičių įrenginį maistui virti. Apie miestą Šveicarijoje skaitykite straipsnyje Mūris (miestas).
Mūris – įrenginys maistui virti senuosiuose žemaičių būstuose. Dažniausiai buvo sumūrytas iš akmenų, rečiau – iš plytų. Aukštis 0,6 – 0,8 m, plotis 0,45 – 0,6 m, kubo pavidalo, iš šono įrengiama pakura, o viršuje – anga įstatyti katilui. Virš mūrio įrengtas gaubtas garams surinkti vadintas garvilkiu arba dūmėlakiu.
Mūriai statyti XVII a. – XIX a. pab. gyvenamoje patalpoje arba priemenės kamine[1]. Vėliau juose pakeitė krosnys.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mūris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987., 157 psl.