Lyduvėnų apylinkė
55°31′š. pl. 23°05′r. ilg. / 55.51°š. pl. 23.08°r. ilg.
.svg){kind=small} Lyduvėnų apylinkė
| ||
| Centras | Lyduvėnai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Šiluvos valsčius | |
| Apskritis | Raseinių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Tytuvėnų rajonas (1950–1959) Kelmės rajonas (1959) Raseinių rajonas (1959–1963) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Šiluvos seniūnija | ||
Lyduvėnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Šiluvos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Tytuvėnų rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Bulavėnų apylinkės ir dalis Gumbinės apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Lyduvėnų apylinkė prijungta prie Šiluvos apylinkė.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Nemuno“ kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
35,85 | „Nemuno“ kolūkis, Skaraitiškės tarybinio ūkio Pakalniškių skyrius [5] | 1 miestelis, 11 kaimų, 1 glžk. stotis | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 35–36
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 57
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 166