Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Pataisos darbų kodeksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Pataisos darbų kodeksas (LTSR PDK) - Lietuvos TSR bausmių vykdymo sąvadas, teisynas; kodeksas. 1971 m. liepos 15 d. įstatymu patvirtino Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba ir nustatė, kad įsigalioja nuo 1971 metų spalio 1 d.

Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos TSR pataisos darbų įstatymų uždavinys - užtikrinti tokį kriminalinės bausmės įvykdymą, kad tai būtų ne tik nubaudimas už padarytą nusikaltimą, bet ir pataisytų bei perauklėtų nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles, jog tai užkirstų kelią naujiems tiek nuteistųjų, tiek ir kitų asmenų nusikaltimams, taip pat padėtų panaikinti nusikalstamumą.

Bausmės vykdymu nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus orumo.

Pagrindinės nuteistųjų pataisymo ir perauklėjimo priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės nuteistųjų pataisymo ir perauklėjimo priemonės buvo šios: bausmės atlikimo režimas, visuomenei naudingas darbas, politinis auklėjamasis darbas, bendrojo lavinimo ir profesinis parengimas.

Pataisymo ir perauklėjimo priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į padarytojo nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį ir pažiūrą į darbą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]