Kvantinė chemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kvantinė chemija – chemijos šaka, tirianti cheminių medžiagų sandarą, savybes, reakcingumą bei reakcijų mechanizmus remiantis kvantinės mechanikos principais. Pagrindiniai tyrimai šioje srityje atliekami panaudojant skaičiavimus, pagrįstus apytiksliais Šredingerio lygties sprendimais. Jais remiantis galima nustatyti molekulės energetinius lygmenis bei kitas chemines arba fizikines savybes (pvz., krūvio pasiskirstymą, laidumą, optinius spektrus).

Elektroninė struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvantinės chemijos skaičiavimai dažniausiai pradedami nuo atomų ar molekulių Šredingerio lygties (arba jos reliatyvistinės formos – Dirako lygties) su elektroniniu hamiltonianu sprendimo. Šis veiksmas dar vadinamas molekules elektroninės struktūros nustatymu. Galima teigti, kad molekules elektroninė struktūra iš esmės nulemia jos chemines savybes. Tikslų šios lygties sprendimą galima gauti tik vandenilio atomui. Kadangi visos kitos atominės ar molekulinės sistemos susideda iš didesnio nei 2 dalelių skaičiaus, jų Šredingerio lygčių sprendimui reikia taikyti apytikslius skaičiavimo metodus. Dažniausiai naudojami supaprastinimai bei skaičiavimo metodai:

Cheminė dinamika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekiant ištirti molekulių judėjimą reikia spręst Šredingerio lygtį su pilnu molekuliniu hamiltonianu. Tiesioginis šios lygties apskaičiavimas vadinamas kvantine molekuline dinamika. Tokie skaičiavimai yra labai brangus, taigi dažniausiai apsiribojama sistemų, sudarytų iš 3-6 atomų, apskaičiavimu.[1]



  1. Introduction to Computational Chemistry Archyvuota kopija 2011-11-06 iš Wayback Machine projekto.