Kultūrinis šokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Susidūrimas su šautuvus ir žirgus naudojančiais konkistadorais actekus taip pribloškė, kad jie palaikė ateivius išpranašautais dievais, atvyksiančiais iš rytų

Kultūrinis šokas yra terminas, apibūdinantis nerimą, nuostabos (vidinės dezorientacijos, sumišimo ir t. t.) jausmą, kylantį susidūrus su visiškai skirtinga kultūrine ar socialine aplinka arba gyvenimo būdu.

Terminą įvedė antropologas Kalvero Obergas 1954 metais. „Šoko“ terminas yra gana klaidinantis, nes kalbama ne apie trumpalaikį įvykį, o ilgą ir iš keleto psichologinių reakcijų susidedantį procesą:

  1. Stresas dėl krūvio, patiriamo sukaupiant psichines prisitaikymo jėgas;
  2. draugų, statuso, profesijos ir nuosavybės praradimo jausmas;
  3. atstūmimo jausmas patyrus, kad naujos kultūros nariai vengia kontaktų arba pats asmuo jų vengia;
  4. painiava dėl savo vaidmens, kitų asmenų vaidmens lūkesčių, vertės, savo jausmų ir tapatumo;
  5. nuostaba ir baimė, kai pilnai suvokiamas kultūrinių skirtumų mastas;
  6. bejėgiškumo jausmas, jei manoma, kad neprisitaikyta prie naujos aplinkos.

Šis procesas apibūdinamas kaip W arba U formos kreivė. Pats Kalvero Obergas išskyrė keturis reakcijos susidūrus su neįprastomis sąlygomis etapus:

  1. Pirmas etapas yra euforijos būsena. Žmogus viskuo domisi ir žavisi. Šis etapas gali trukti netgi kelias savaites.
  2. Vėliau ateina vidinė dezorientacija.
  3. Po dezorientacijos seka neigimo etapas, kurio metu apibendrinama gauta patirtis. Vyksta moralinių, estetinių (ir t. t.) vertybių, pasaulėžiūros adaptacija.
  4. Galiausiai ateina priėmimas. Atsiranda sugebėjimas vertinti naują patirtį, įžvelgti teigiamus ir neigiamus jos aspektus.