Pereiti prie turinio

Kruopių laisvamanių kapinės

Koordinatės: 56°14′13″š. pl. 23°00′13″r. ilg. / 56.236834°š. pl. 23.00373°r. ilg. / 56.236834; 23.00373
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kruopių laisvamanių kapinės
[[Image:|250px]]
Kruopių laisvamanių kapinės
Kruopių laisvamanių kapinės
Koordinatės
56°14′13″š. pl. 23°00′13″r. ilg. / 56.236834°š. pl. 23.00373°r. ilg. / 56.236834; 23.00373
Vieta Akmenės rajono savivaldybė
Seniūnija Kruopių seniūnija
Plotas 1200 m²
Naudotas nuo 1926 m.
Registro Nr. u. k. 27508 / 43963 / 16728

Kruopių laisvamanių kapinės – senosios laisvamanių kapinės, esančios Kruopių miestelyje, Akmenės rajone, prie kelio  1027  PapilėEglesiaiKruopiai .[1][2] Kapinės įrašytos į į Kultūros vertybių registrą.[3] Stovi vartai su mūriniais, tinkuotais stulpais ir metalinėmis ažūrinėmis varčiomis. Gyvatvore apjuostoje teritorijoje yra išlikę 8 kapai, antkapinių paminklų fragmentų, betoninių kapų apvadų, kauburėlių.

Laisvamanių etinės kultūros draugija, atsižvelgdama į tai, kad mirusių netikinčių parapijiečių kunigai nenorėdavo įsileisti į katalikų kapines, Lietuvoje ėmėsi steigti savo kapines. Kruopių valsčiaus inteligentijos, ūkininkų atstovus vienijo laisvamanių idėjas propagavęs „Kultūros būrelis“. Jo narių dėka kapinės įsikūrė 1926 m., kai žemę joms skyrė Kruopių dvaro savininkas Juozas Liekis. Dvarininkas pasirūpino jų aptvėrimu, pastatė puošnius vartus. Kapinės iškilmingai atidarytos dalyvaujant žymiems to meto visuomenės veikėjams 1926 m. rugsėjo 1 d., sekmadienį. Iškilmėms vadovavo Jonas Šliūpas, savo kalboje pažymėjęs šių kapinių reikšmę ir nurodęs, kad jose bus palaidota daug kovotojų už lietuvių sąžinės laisvę. Kalbas pasakė Jonas Ilgūnas, Jonas Kairiūkštis, Mikalojus Kuprevičius, Kostas Korsakas.[4]

Kruopiuose atsiradus laisvamanių kapinėms, netrūko įtampos vietos kunigų ir laisvamanių tarpusavio santykiuose. Mirus dvarininko J. Liekio sūnui, tėvas pageidavo, kad jo sūnui amžino poilsio vieta būtų laisvamanių kapinėse. Kai kurie giminės ir Kruopių klebonas užprotestavo, esą „bedievio“ sūnus buvęs pakrikštytas, tad pastarasis galų gale buvo palaidotas parapijos katalikiškose kapinėse su bažnytinėmis apeigomis.[4]

Pirmasis šiose laisvamanių kapinėse buvo palaidotas veterinarijos gydytojas iš Žagarės J. Luobikis.[4] Kapinėse yra gydytojo, tautosakininko Mikalojaus Kuprevičiaus (1864–1932) kapas.[5] Jose po mirties atgulė ir buvęs dvarininkas Juozas Liekis (1887–1955).[6]

  1. Akmenės rajono kapinių sąrašai. 7. Kruopių mstl. kapinės Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto.
  2. Akmenės krašto enciklopedinis žodynas. Kruopių laisvamanių kapinės
  3. „Kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. 4,0 4,1 4,2 Vilmantas Krikštaponis. Šviesa, kurios nevalia išsižadėti (3)
  5. „M. Kuprevičiaus kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  6. „J. Liekio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.