Kovinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kovinas (lot. covinus, iš kelt.kowain) – kovos vežimas, kurio ratų stipinai ginkluoti ilgais pjautuvais, naudotas senovės belgų ir britų.

Romėnai žodžiu covinus vadino kelioninius vežimus, kurie būdavo dengti iš visų pusių, išskyrus priekį. Jis neturėjo vadeliotojo sėdynės, jį valdydavo viduje sėdintis keliautojas.
Manoma, kad belgų pjautuvinis kovos vežimas ir romėnų kelioninis vežimas buvo labai panašūs, kad pavadinimas buvo perkeltas iš vieno kitam. Matyt, kad belgų vežimas irgi buvo iš visų pusių uždaras, juo važiuodavo vienintelis žmogus kovinarijus (lot. covinarius), kuris būdavo gerai apsaugotas, nes kovinas būdavo dengtas iš visų pusių išskyrus priekį.
Spėjama, kad kovinarijai sudarė atskirą reguliarią britų kariuomenės dalį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]