Kontempliacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kontempliacija (lot. contemplatio - (įsi)žiūrėjimas) - didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas; misticizme - aukščiausio pažinimo rūšis, kuri remiasi intuicija; pasyvus tikrovės suvokimas[1]. Kontempliatyvus asmuo yra linkęs į kontempliaciją, susimąstymą, sutelkiantis dėmesį į savo vidaus pasaulį; pasyviai stebi tikrovę[2].

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Romėnų augūrai pranašaudavo ateitį, stebėdami tam tikrą iš anksto apibrėžtą dangaus sritį, lot. Templum („stebėjimo erdvę“) paukščių skrydį ir aiškindavo, bandė nuspėti. Analogiškai ant žemės buvo išskiriamas tam tikra šventa vieta, žemės plotas, kuris buvo pašvęstas tik dievybei (tas plotas taip pat buvo vadinamas templum).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kontempliacija