Kleizura

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kleizura (gr. κλεισούρα 'aptvaras; tarpeklis') – įtvirtintas tarpeklis ir jį ginantis karinis rajonas Bizantijos imperijoje.

VII a. antroje pusėje kleizuromis imta vadinti gerokai didesnes pasienio sritis, daugiausia rytiniame pasienyje su Arabų kalifatu Tauro-Antitauro kalnų linijoje. Vakarinėje Bizantijos dalyje kleizura buvo vadinamas tik Strymonas.
Kleizuros skyrėsi nuo stambesnių karinių regionų temų.

Kleizura ar kleizurarchija buvo vadinamas autonominis karinis rajonas, kuriam vadovaudavo kleizurarchas (gr. κλεισουράρχης). Einant laikui daugelis kleizurų buvo performuotos į pilnas temas.
Po X a. terminą kleizura nustota naudoti. Vėlyvojoje Bizantijoje kleizurų atitikmeniu tapo drungai.

Bizantijos priešininkai musulmonai Kilikijoje ir Aukštutinėje Mesopotamijoje turėjo panašius karinius vienetus, vadintus al-thughūr.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Hélène, Glykatzi-Ahrweiler (1960), "Recherches sur l'administration de l'empire byzantin aux IX-XIème siècles", Bulletin de correspondance hellénique 84 (1): 1–111
  • Kazhdan, Alexander, ed. (1991), Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, p. 1132, ISBN 978-0-19-504652-6