Klabatė
Klabatė (klabis, klabanas, klabačas, klabeklis, klabūris) – latvių muzikos instrumentas - mušamasis arba kratomasis idiofonas.
Instrumentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klabatė – tai lenta su dviem skylėmis virvei įverti. Ji būdavo kabinama ant specialaus stovo, mušama vienu arba dviem mediniais plaktukais, vartota kaip signalinis instrumentas kviečiant valgyti, skelbiant apie nelaimę. Nešiojamoji klabatė būdavo pasikabinama ant kaklo, mušama lazdelėmis, vartota medžioklėse, naktigonėse. Klabatė su rankenėle ir vienu arba keliais judančiais mediniais plaktukėliais kratyta katalikų bažnyčiose prieš Velykas vietoj varpų.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Valdis Muktupavelas. Klabatė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 193 psl.