Keiksmažodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Keiksmažodis – žodis (paprastai daiktavardis, būdvardis, jaustukas, veiksmažodis), kuris suprantamas kaip įžeidimas, grubumas, vulgarumas.

Dauguma keiksmažodžių siejasi su lytiniais organais, lytiniais santykiais, išmatomis ar kitais tabu. Jie yra nekultūringo žodyno dalis, naudojami kaip įterpiniai.

Keiksmažodžiai vartojami skirtingais tikslais:

  • įžeisti, pažeminti žmogų
  • kaip neigiamų emocijų jaustukas
  • kaip neigiamą atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis
  • kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultūringoje kalboje
  • kaip stilistinė priemonė grožinėje literatūroje ar meniniuose filmuose perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifiką

Keiksmažodžių vartojimas priklauso nuo socialinės terpės. Paprastai keiksmažodžius gausiausiai vartoja žemo išsilavinimo, prasčiausio socialinio sluoksnio asmenys. Be to, keiksmažodžiai dažniau skamba vyriškose kompanijose, tuo tarpu mišriose ar moteriškose jų privengiama. Oficialiojoje, intelektualinėje kalboje keiksmažodžiai laikomi tabu. Viešojoje erdvėje keiksmažodžių vartojimui taikoma cenzūra.