Pereiti prie turinio

Kaitinančioji cigaretė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
IQOS produktas, kurį sudaro įkroviklis, laikiklis ir tabako lazdelė.

Kaitinančioji cigaretė, kaitinamojo tabako gaminys, kaitinamasis tabakas – rūkymui skirtas produktas, susidedantis iš kaitinančiojo prietaiso ir į jį įstatomos tabako lazdelės.

Lazdelė, kuri įstatoma į laikiklį, yra pagaminta iš mažų tabako šakelių, kurios gruntuojamos, o po to ištirpinamos pridėtu glikolu, sulankstomos į tabako lakštus, kurie vėliau suvyniojami suteikiant lazdelės formą. Tabako lazdelę įstačius į ją kaitinantį laikiklį, šis įkaitina tabaką iki sąlyginai žemesnės temperatūros (~260 °C) nei įprastinėse cigaretėse (iki 900 °C).[1] Rūkančiajam įtraukus susidariusius tabako dūmus, savo sudėtyje turinčius nikotino ir kitokių chemikalų, įskaitant kancerogenus,[2][3][4] patiriamas panašus pojūtis lyg rūkant įprastinę cigaretę.

Nėra patikimų duomenų, įrodančių, jog šie gaminiai daro mažiau žalos sveikatai nei kitos cigaretės.[5]

Poveikis sveikatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tabako lazdelė po panaudojimo.

Vieši pareiškimai, jog kaitinamojo tabako gaminiai nėra žalingi sveikatai tėra paremti tik pačios tabako pramonės atliktų tyrimų rezultatais, nėra patikimų nepriklausomų įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius.[5] Nepakanka esamų mokslinių tyrimų šių gaminių daromos žalos sveikatai lygiui įvertinti.[6] Anot kai kurių mokslininkų, kaitinamojo tabako gaminiai yra tokie pat žalingi kaip ir tradicinės cigaretės.[5] Egzistuoja daugiau nei vienas kaitinamojo tabako įrenginių tipas, todėl kiekvieno jų poveikis sveikatai gali skirtis.[7] Tai apsunkina mokslininkų tyrimus. Nėra žinoma, kaip vartotojai vertina šių įrenginių saugumą.[8] Tarp kaitinamojo tabako įrenginius išmėginusių vartotojų apytiksliai 50 % yra įsitikinę, kad jie yra saugesni nei cigaretės, kiti  50 % mano, kad jie yra tokie pat nesaugūs kaip ir tradicinės cigaretės.[9]

2016 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje buvo pažymėta, kad tyrimai, skelbiantys apie kaitinamo tabako gaminių sumažintą riziką sveikatai, yra finansuoti tabako pramonės, tačiau nepakanka nepriklausomų tyrimų šiems teiginiams patvirtinti.[10] Visgi Anglijos visuomenės sveikatos agentūros 2018 m. ataskaitoje teigiama, kad įrodymai rodo, kad kaitinamojo tabako gaminiai gali būti mažiau kenksmingi nei tradicinės cigaretės.[11]

Sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaitinamojo tabako įrenginiai susideda iš 3 komponentų, turinčių skirtingas funkcijas: kaitinamojo tabako gaminys, į rašiklį panašus laikiklis, į kurį įstatomas tabako gaminys, kuris vėliau kaitinamas elektra valdomu kaitinimo elementu, ir įkroviklis.[12] Tabako kaitinimo įrenginiai automatiškai sustabdo kaitinimo procesą po 6 minučių ar 14 užtraukimų, taigi pirolizės produktų ir teršalų išsiskyrimas yra ribotas laiko atžvilgiu.[13]

Kaitinamojo tabako sistemos yra akumuliatoriumi maitinamos sistemos, kurios, kaitindamos tabaką, išskiria nikotiną.[14] Tabako gaminiai įstatomi į laikiklį, kuris juos įkaitina iki 250–350 °C temperatūros.[15] Šie įrenginiai yra hibridai tarp elektroninės ir įprastos cigaretės – jie kaitina tabako gaminį, kuris nepasiekia degimo. Nuo e. cigaretės jie skiriasi tuo, kad nenaudoja skysčių sudėtyje turinčių nikotino, bet naudoja tikrą tabaką.[16]

Kadangi kaitinamojo tabako gaminių sudedamosios dalys gali skirtis nuo degiųjų cigarečių, įskaitant kvapiąsias medžiagas ir priedus, tikėtina, kad išskiriamame aerozolyje gali būti medžiagų, kurių nėra tabako dūmuose.[17] Naudojant bedūmius tabako gaminius nėra ugnies, emisijoje yra maždaug tris kartus daugiau vandens ir maždaug perpus mažiau dervos, nei tradicinėse cigaretėse.[18]

Emisija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nikotinas išsiskiria iš tabako, kai jis yra įkaitinimas iki 150 °C ir daugiau.[19] Tabaką deginančios cigaretės jį įkaitina iki 900 °C, o tarp įtraukimų temperatūra jose siekia apie 400 °C.[20] Nuo deginimo temperatūros priklauso, kokios medžiagos ir koks jų kiekis išsiskiria.[21] Distiliacija, procesas, kurio metu nikotinas ir aromatas iš tabako pavirsta dūmais, įvyksta temperatūroje iki 300 °C. Pirolizė vyksta temperatūroje tarp 300 °C–700 °C, kurios metu skyla biopolimerai, baltymai ir kitos organinės medžiagos. Degimas vyksta virš 750 °C, šioje temperatūroje gaminasi anglies dvideginis, smalkės ir vanduo.[22]

Kaitinamojo tabako įrenginiuose temperatūra ženkliai varijuoja ir įprastai pasiekia 250–350 °C.[23] Kadangi degimo temperatūra nepasiekiama –  smalkės ir kitos kenksmingos bei potencialios kenksmingos medžiagos nesusidaro.[24] Lakiųjų organinių junginių formavimasis, įskaitant formaldehidą, acetaldehidą ir akroleiną buvo siejami su elektroninėmis cigaretėmis, kurių temperatūros panašios į tabako kaitinimo sistemų.[25]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis rinkoje 1988 m. pasirodęs kaitinamojo tabako produktas buvo kompanijos „R. J. Reynolds“ bedūmės cigaretės „Premier“.[26] Daugumos rūkančiųjų cigaretės buvo apibūdintos kaip nepatogios[27] ir nemalonaus skonio.[28] Savo išvaizda jos priminė įprastines cigaretes ir įkaitintos išskirdavo nikotino aerozolį.[29]

„Philip Morris International“ 1998 m. pristatė į Accord kaitinantį prietaisą įstatytą cigaretę.[30] Baterijomis maitinamas įrenginys buvo pranešimų gaviklio dydžio.[31] 2007 m. „Philip Morris“ rinkai pristatė produktą Heatbar. Šis mobiliojo telefono dydžio prietaisas įkaitindavo specialiai sukurtas cigaretes, užuot jas pridegdamas.[32] „Philip Morris International“ 2014 m. rinkai pristatė „IQOS“ įrenginį, kuris naudoja specialius kaitinamuosius tabako gaminius „HEETS“, kurie yra įkaitiniami iki 350 °C.[33] Vienintelis šių cigarečių privalumas buvo sumažėjusi pasyvaus rūkymo rizika.[34]

Didėjantis nepasitenkinimas silpnu elektroninių cigarečių suteikiamu pojūčiu gerklei skatina didžiąsias tabako kompanijas kurti ir tobulinti kaitinamojo tabako produktus.

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Japonų kaitinamojo tabako gaminys Steam Hot One.
    Japonų kaitinamojo tabako gaminys Steam Hot One.
  • „Philip Morris“ cigarečių kaitiklis Heatbar.
    „Philip Morris“ cigarečių kaitiklis Heatbar.
  • 3T Organic kaitinamojo tabako gaminiai.
    3T Organic kaitinamojo tabako gaminiai.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Caputi, TL (2016-08-24). „Heat-not-burn tobacco products are about to reach their boiling point“. Tobacco control. doi:10.1136/tobaccocontrol-2016-053264. PMID 27558827.
  2. ↑ Guy Bentley (15 March 2017). „Heat-Not-Burn Tobacco: The Next Wave Of A Harm-Reduction Revolution“. Forbes.
  3. ↑ Auer, Reto; Concha-Lozano, Nicolas; Jacot-Sadowski, Isabelle; Cornuz, Jacques; Berthet, Aurélie (2017-07-01). „Heat-Not-Burn Tobacco Cigarettes: Smoke by Any Other Name“. JAMA Internal Medicine. 177 (7): 1050–1052. doi:10.1001/jamainternmed.2017.1419. ISSN 2168-6106. PMID 28531246.
  4. ↑ Katz, MH (2017 m. liepos mėn.). „No Smoke — Just Cancer-Causing Chemicals“. JAMA Internal Medicine. doi:10.1001/jamainternmed.2017.1425. PMID 28531245.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 „Further development of the partial guidelines for implementation of Articles 9 and 10 of the WHO FCTC“ (PDF). World Health Organization. 2016-07-12. pp. 5–6.
  6. ↑ „Alternatieve tabaksproducten: harm reduction?“ (PDF). Netherlands National Institute for Public Health and the Environment. 2016. pp. 1–66.
  7. ↑ McNeill, A; Brose, LS; Calder, R; Bauld, L; Robson, D (February 2018). „Evidence review of e-cigarettes and heated tobacco products 2018“ (PDF). UK: Public Health England. pp. 1–243.
  8. ↑ Kotz, Daniel; Kastaun, Sabrina (2018). „E-Zigaretten und Tabakerhitzer: repräsentative Daten zu Konsumverhalten und assoziierten Faktoren in der deutschen Bevölkerung (die DEBRA-Studie)“ [E-cigarettes and heat-not-burn products: representative data on consumer behaviour and associated factors in the German population (the DEBRA study)]. Bundesgesundheitsblatt – Gesundheitsforschung – Gesundheitsschutz (in German). 61 (11): 1407–1414. doi:10.1007/s00103-018-2827-7. ISSN 1436-9990. PMID 30284626
  9. ↑ Kotz, Daniel; Kastaun, Sabrina (2018). „E-Zigaretten und Tabakerhitzer: repräsentative Daten zu Konsumverhalten und assoziierten Faktoren in der deutschen Bevölkerung (die DEBRA-Studie)“ [E-cigarettes and heat-not-burn products: representative data on consumer behaviour and associated factors in the German population (the DEBRA study)]. Bundesgesundheitsblatt – Gesundheitsforschung – Gesundheitsschutz (in German). 61 (11): 1407–1414. doi:10.1007/s00103-018-2827-7. ISSN 1436-9990. PMID 30284626
  10. ↑ „Further development of the partial guidelines for implementation of Articles 9 and 10 of the WHO FCTC“ (PDF). World Health Organization. 12 July 2016. pp. 1–11.
  11. ↑ McNeill, A; Brose, LS; Calder, R; Bauld, L; Robson, D (February 2018). „Evidence review of e-cigarettes and heated tobacco products 2018“ (PDF). UK: Public Health England. pp. 1–243.
  12. ↑ Pieper, Elke; Mallock, Nadja; Henkler-Stephani, Frank; Luch, Andreas (2018). „Tabakerhitzer als neues Produkt der Tabakindustrie: Gesundheitliche Risiken“ [„Heat not burn“ tobacco devices as new tobacco industry products: health risks]. Bundesgesundheitsblatt – Gesundheitsforschung – Gesundheitsschutz (in German). 61 (11): 1422–1428. doi:10.1007/s00103-018-2823-y. ISSN 1436-9990. PMID 30284624. This article incorporates text by Elke Pieper, Nadja Mallock, Frank Henkler-Stephani, and Andreas Luch available under the CC BY 4.0 license.   
  13. ↑ Pieper, Elke; Mallock, Nadja; Henkler-Stephani, Frank; Luch, Andreas (2018). „Tabakerhitzer als neues Produkt der Tabakindustrie: Gesundheitliche Risiken“ [„Heat not burn“ tobacco devices as new tobacco industry products: health risks]. Bundesgesundheitsblatt – Gesundheitsforschung – Gesundheitsschutz (in German). 61 (11): 1422–1428. doi:10.1007/s00103-018-2823-y. ISSN 1436-9990. PMID 30284624. This article incorporates text by Elke Pieper, Nadja Mallock, Frank Henkler-Stephani, and Andreas Luch available under the CC BY 4.0 license.   
  14. ↑ St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  15. ↑ St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  16. ↑ Liu, Xiaoqiu; Lugo, Alessandra; Spizzichino, Lorenzo; Tabuchi, Takahiro; Gorini, Giuseppe; Gallus, Silvano (2018). „Heat-Not-Burn Tobacco Products Are Getting Hot in Italy“. Journal of Epidemiology. 28 (5): 274–275. doi:10.2188/jea. JE20180040. ISSN 0917-5040. PMC 5911679. PMID 29657258. This article incorporates text by Xiaoqiu Liu, Alessandra Lugo, Lorenzo Spizzichino, Takahiro Tabuchi, Giuseppe Gorini, and Silvano Gallus available under the CC BY 4.0 license.   
  17. ↑ St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license. 
  18. ↑ Dautzenberg, B.; Dautzenberg, M.-D. (2018). "Le tabac chauffé : revue systématique de la littérature" [Systematic analysis of the scientific literature on heated tobacco]. Revue des Maladies Respiratoires (in French). 36 (1): 82–103. doi:10.1016/j.rmr.2018.10.010. ISSN 0761-8425. PMID 30429092.   
  19. ↑ Forster, Mark; Liu, Chuan; Duke, Martin G; McAdam, Kevin G; Proctor, Christopher J (2015). „An experimental method to study emissions from heated tobacco between 100–200°C“. Chemistry Central Journal. 9 (1): 20. doi:10.1186/s13065-015-0096-1. ISSN 1752-153X. PMC 4418098. PMID 25941536   
  20. ↑ St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.
  21. ↑ St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  22. ↑ St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  23. ↑ St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  24. ↑ „Toxicological evaluation of novel heat-not-burn tobacco products – non-technical summary“ (PDF). Committee on Toxicity. 11 December 2017. pp. 1–4.
  25. ↑ St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  26. ↑ Mcgill, Douglas C (1988-11-19). „'Smokeless' Cigarette's Hapless Start“. The New York Times. ISSN 0362-4331.
  27. ↑ Haig, Matt (2003). Brand Failures: The Truth about the 100 Biggest Branding Mistakes of All Time. Kogan Page Publishers. ISBN 978-0-7494-4433-4.
  28. ↑ Parker-Pope, Tara (2001-02-10). „"Safer" Cigarettes: A History“. PBS.
  29. ↑ Hilts, Philip J. (1994-11-27). „Little Smoke, Little Tar, but Full Dose of Nicotine“. The New York Times. ISSN 0362-4331.
  30. ↑ Rossel, Stefanie (2016-06-01). „All eyes on iQOS“. Tobacco Reporter.
  31. ↑ Pollack, Juddan (1997-10-27). „Philip Morris tries smokeless Accord: tobacco marketer, cautious about brand, doing 'consumer research'“. Ad Age.
  32. ↑ Houston, Cameron (2007-06-27). „Revealed: tobacco giant's secret new weapon in the age of smoking bans“. The Age.
  33. ↑ „IQOS“. 15min. Nuoroda tikrinta 2019-12-12.
  34. ↑ Cooper, Ted (2014-02-01). „Why Philip Morris International's New Heated Products Will Do Better Than Its Last Attempt“. The Motley Fool.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kaitinančioji_cigaretė&oldid=7236727"