Jurgis Keras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Jurgis Keras-Bijūnas (1903 m. rugsėjo 17 d. Užpelkių k., dab. Kretingos r. – 1948 m. gegužės 26 d. Akmenaičių k.) – vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos karininkų, buvęs Kuršėnų policijos vadas, Lietuvos rezistentas, partizanas, rinktinės vadas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurgis Keras gimė[1] 1903 m. rugsėjo 17 d. Kretingos aps. Palangos vls. Užpelkių k. Baigė keturias progimnazijos klases. Nuo 1923 m. rugpjūčio 10 d. buvo Lietuvos šaulių sąjungos XV Kretingos rinktinės narys. 1929 metais baigė 1-osios kariūnų-aspirantų laidos Lietuvos Karo mokyklos kursus. 1932 m. sausio 17 d. pirmajame Lietuvos policijos tarnautojų surašyme nurodoma, kad Šiaulių aps. Žagarės nuovados viršininkas Jurgis Keras yra vedęs, baigė bendrąjį vidurinį ir aukštesnįjį specialųjį (policijos) mokslą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turi jaunesniojo leitenanto laipsnį, moka rusų ir latvių kalbas, yra apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu[2]. 1937 m. sausio 17 d. antrajame Lietuvos policijos tarnautojų surašyme nurodoma, kad Jurgis Keras yra Šiaulių aps. Kuršėnų nuovados viršininkas. 1941 m., pirmosios sovietų okupacijos metu, repatrijavo į Vokietiją, nes žmona buvo vokietė. 1942 m. grįžo į Lietuvą ir vadovavo Kuršėnų policijai.

Jurgis Keras savo pareigas ėjo iki 1944 m. rudens. Po karo, antrą kartą sovietams okupavus kraštą, pasitraukė į mišką. Nuo 1946 m. spalio mėn. ėjo Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės, veikusios Šiaulių aps. Kuršėnų, Šaukėnų, Tryškių ir Užvenčio teritorijose, vado pareigas. Priklausė Žemaičių legiono Vytenio rinktinei, turėjo slapyvardį – Bijūnas.

1948 m. gegužės 26 d. netoli Akmenaičių kaimo Jurgis Keras, kartu su kitu partizanu lankydamas vieną iš to krašto partizanų būrį, pateko į MGB agentų ir stribų pasalą. Bandydamas pabėgti iš apsupties, Jurgis Keras-Bijūnas sunkiai sužeistas, kartu su juo buvęs partizanas dar bandė jį išnešti, bet ir jis buvo sužeistas. Abu sužeistieji pateko į stribų rankas, šie nusitempė aukas grandinėmis, pririšo prie mašinos už kojų ir visu greičiu pasileido per duobes ir akmenis lauko keliuku Kuršėnų link. Miestelį jau pasiekė neatpažįstamai sudaužyti, be jokių gyvybės ženklų partizanų kūnai. Jurgio Kero kūnas paguldytas atpažinti Kuršėnų miesto turgaus aikštėje, pasityčiojant jam uždėti iš vielos sulankstyti akiniai (Jurgis Keras nešiojo akinius). Daugelio liudininkų prisiminimuose Jurgis Keras apibūdinamas kaip sąžiningas, išsilavinęs, apsišvietęs ir didelis Lietuvos patriotas.

Įvertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928);
  • Taip pat ugniagesių garbės ženklu „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1935).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Partizanai Jurgis Keras-Bijūnas ir Juozas Matijošaitis -Meška“. Partizanai: Istorija ir dabartis. Nuoroda tikrinta 2022-11-14.
  2. „KERAS Jurgis“. Akmenės krašto enciklopedinis žodynas. Nuoroda tikrinta 2022-11-14.
  • Partizanai.org
  • Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras;
  • Laikraštis „Aušros alėja“, Nr.87 (1994m.);
  • Laikraštis “Kardas”, Nr. 34 (1926m.).
  • Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 – 1953, t. 3.