Jarhibolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Reljefas iš Dura Europo, vaizduojantis Jarhibolą (~150 m. pr. m. e.)

Jarhibolas (aram. yrhbl – „Bolo (Belo) pasiuntinys“) – saulės dievas vakarų semitų mitologijoje. Garbintas Palmyroje, kur su dievais Belu ir Aglibolu sudarė svarbiausiųjų dievybių triadą (būta ir kitos triados – Baalšamemo, Malakbelo ir Aglibolo).[1]

Viena vertus, teigiama, kad Jarhibolas galėjo būti tapatus dievui Malakbelui, kita vertus, tai galėjo būti ir atskiros dievybės. Vaizduotas kaip karys, su saulės spindulių nimbu aplink galvą. Laikytas šventojo Palmyros Efkos šaltinio globėju. Magistratas, kurio žinioje buvo šis šaltinis, buvo laikomas paskirtu paties Jarhibolo (tam būdavo atliekamas ritualas).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Мифы народов мира. ЙАРИХБОЛ , И. Ш. Шифман – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.