Janis Luoja
| Janis Luoja latv. Jānis Loja | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1896 m. vasario 9 d. Pantenė |
| Mirė | 1969 m. kovo 9 d. (73 metai) Jūrmala |
| Veikla | latvių kalbininkas |
| Alma mater | Leningrado universitetas |
Janis Luoja (latv. Jānis Loja, 1896 m. vasario 9 d. Pantenė, dab. Valmieros savivaldybė – 1969 m. kovo 9 d. Jūrmala) – latvių kalbininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1925 m. baigė Leningrado universitetą. 1935 m. filologijos daktaras.
Dėstė latvių kalbą ir kultūrą 1926–1931 m. Leningrado pedagoginiame institute, 1932–1934 m. Maskvos universitete (katedros vedėjas), 1934–1941 m. Maskvos srities pedagoginiame institute, 1941 m., 1944–1949 m. Latvijos universitete, 1941–1944 m. Gorkyje, 1950–1955 m. Rygos pedagoginiame institute, 1955–1957 m. Liepojos pedagoginiame institute; nuo 1941 m. profesorius.[1] 1932-1937 m. dar ir Žodynų instituto direktoriaus pavaduotojas.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pagrindiniai kalbotyros klausimai (Valodniecības pamatjautājumi), 1958 m.,
- Kalbotyros istorija (Valodniecības vēsture), 1961 m.
- Kalbotyros mokymo istorija (Valodniecības mācību vēsture), 1968 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Janis Luoja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 576 psl.
- ↑ Jānis Loja (1896 - 1969) Archyvuota kopija 2007-10-13 iš Wayback Machine projekto.