Infiltracijos šulinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Biologinio valymo įrenginio ir infiltracijos šulinio principinė schema

Infiltracijos šulinys – tai statinys, skirtas apvalytoms biologinio valymo įrenginio buitinėms nuotekoms infiltruoti į gruntą. Prieš naudojant infiltracijos šulinius, tyrinėjami vietovės gruntai, vyksta projektavimo darbai. Kad vyktų infiltracija, šiems šuliniams reikalingi ypač laidūs vandeniui gruntai – smėlis, priesmėlis, žvyras.

Montavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šuliniai montuojami, kai gruntinio vandens lygis (GVL) yra bent 1 m žemiau negu infiltracijos šulinio dugnas. Infiltracijos šulinio skersmuo parenkamas tokio dydžio, kad 1 m² plotui tektų atitinkama hidraulinė apkrova, priklausanti nuo grunto. Maksimalios hidraulinės apkrovos priklauso nuo grunto, pavyzdžiui, esant šulinio skersmeniui 1,5 m, šulinio leistinas hidraulinis apkrovimas neturi būti didesnis nei 260 l/parą priesmėlio grunte, o vidutinio smulkumo smėlyje – 570 l/parą. Infiltracijos šuliniai dažniausiai statomi iš gelžbetoninių perforuotų žiedų, kurių viduje suformuojama įkrova iš atitinkamos frakcijos smėlio, žvyro, skaldos. Įrengus mažesnio diametro šulinius, jų neperforavus ar netinkamai suformavus įkrovą, dėl įkrovos kalmatacijos sutrumpėja įkrovos tarnavimo laikas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]