Inara
Inara – hetitų ir huritų mitologijoje stepių laukinių gyvūnų deivė, audrų dievo Tešubo/Tarhunto duktė.[1] Graikų mitologijoje ji atitinka gr. potnia theron 'žvėrių šeimininkė', kuri graikų mituose yra Artemidė. Inaros motina, spėjama, buvo Hebatė, o jos brolis – Saruma.
Mitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po to, kai drakonas Ilujanka įveikė audrų dievą, šis paprašė Inaros, kad ši surengtų puotą (manoma, Purulio šventę).[2] Inara nutarė puotą panaudoti kaip priemonę privilioti ir nugalėti Ilujanką, kuris buvo jos tėvo pagrindinis priešas. Ji pasinaudojo mirtinguoju (Hupasijas iš Zigaratta), kurį patraukė tapdama jo meiluže. Drakonas ir jo šeimyna šventėje prisivaišino kiek tilpo, tad visiškai prisigėrė. Tada Hupasijas juos tvirtai surišo virvėmis. Tada Inaros tėvas užmušė Ilujanką.[1][2]
Inara ant uolos pastatė namą ir atidavė jį Hupasijui. Ji vienai dievai išvyko, paliepusi jam nežiūrėti pro langus, nes jis gali pamatyti savo šeimą. Tačiau Hupasijas pro langą pažiūrėjo ir pamatęs savo šeimą ėmė prašyti leisti jam grįžti namo. Nėra žinoma, kas nutiko po to. Vienas spėjimas yra kad Inara užmušė Hupasiją už nepaklusimą jai[1] ar už išpuikimą,[3] kitas, kad jam buvo leista grįžti pas savo šeimą.[2]
Deivė motina Hanahana buvo pažadėjusi Inarai žemės ir vyriškį. Bet po to Inara dingo. Jos tėvas, padedamas Hanahanos su bite, jos ieškojo. Ši istorija primena Demetros ir jos dukros Persefonės istoriją graikų mituose.[1]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Christopher Siren. Hittite/Hurrian Mythology REF 1.2. Nuoroda tikrinta April 27, 2010.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Leeming, David Adams (2005). The Oxford companion to world mythology. Oxford University Press US. p. 194. ISBN 9780195156690.
- ↑ Biggs, Robert D.; Roth, Martha Tobi (2007). Martha Tobi Roth (red.). Studies presented to Robert D. Biggs, June 4, 2004. Oriental Institute of the University of Chicago. p. 128. ISBN 9781885923448.