Homofonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Homofonas – vienodai tariami, bet skirtingai rašomi žodžiai, homonimų variantas. Pavyzdžiui, rūkti – rūgti, плод – плот, tale - tail, die Seite – die Saite, cher – chaire.

Homofonai dažni kalambūruose ir priverčia gerokai pasukti galvas vertėjus. Pagarsėjęs homofonų naudojimas Liuiso Kerolio (Lewis Carroll) knygoje „Alisa stebuklų šalyje“:

Mine is a long and a sad tale!“ said the Mouse, turning to Alice, and sighing.
„It is a long tail, certainly“, said Alice, looking down with wonder at the Mouse‘s tail; „but why do you call it sad?“

Čia tale reiškia 'istorija, pasaka', o tail - 'uodega'.

Kazys Grigas šią vietą išvertė taip:

- Mano istorija su uodega, ilga ir liūdna! – atsakė Pelė, pasisukus į Alisą, ir giliai atsiduso.
- Uodega tikrai ilga, – tarė Alisa, su nuostaba žiūrėdama į Pelės uodegą, – bet kodėl sakote, kad ji liūdna?

Homofonų naudojimo lietuvių poezijoje pavyzdys – Vlado Šimkaus „Tobulas eilėraštis“:

Ir plaukia į marias gilias
Šventosios upė kaip ir plaukus,
ne bombos byra, o giles
tau barsto ąžuolas į plaukus.