Gvianos žemuma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gvianos žemuma – žemuma Pietų Amerikos šiaurės rytuose, Gvianos plokščiakalnio papėdėje, tarp Orinoko deltos ir 4 ° š. pl. lygiagretės (Ojapokės žiočių). Driekiasi pagal Atlanto vandenyno pakrantę per Gajanos, Surinamo ir Prancūzijos Gvianos žemes. Sudaryta iš paleogeno ir neogeno jūrinių bei aliuvinių nuogulų.

Klimatas subekvatorinis, drėgnas ir karštas. Per metus iškrenta iki 3300 mm kritulių. Veši drėgnieji atogrąžų miškai, savanos, pelkės. Sukultūrintuose plotuose – ryžių, cukranendrių pasėliai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 110