Gumbinis uliukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ullucus tuberosus
Gumbinis uliukas (Ullucus tuberosus)
Gumbinis uliukas (Ullucus tuberosus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Caryophyllidae)
Šeima: Bazeliniai
(Wikispecies-logo.svg Basellaceae)
Gentis: Uliukas
(Wikispecies-logo.svg Ullucus)
Rūšis: Gumbinis uliukas
(Wikispecies-logo.svg Ullucus tuberosus)

Gumbinis uliukas (lot. Ullucus tuberosus; angl. ulluco) - bazelinių (Basellaceae) šeimos uliuko (Ullucus) genties kultūrinis gumbinis augalas, auginamas Anduose. Laukinė forma nežinoma.

Biologinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Gumbinio uliuko stiebai sukulentiniai, lapai širdiški, žiedai smulkūs, neišvaizdūs.

Gumbai panašūs į smulkius bulvių gumbus, kai kurių ilgis gali siekti 8 cm. Uliuko formos skiriasi gumbų spalva: dažniausi uliukai su šviesiai avietiniais gumbais, paplitusios formos geltonais gumbais (vienaspalvės ar su avietinėmis dėmėmis). Yra formų, kurių gumbai pailgi ir išlenkti. Dėl ryškių spalvų ir gumbų paviršiaus vaškiško blizgesio turguose jie atrodo kaip plastikiniai žaisliukai. Gumbų odelė plona, prieš valgant lupti nereikia.

Auginimas ir panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Gumbinis uliukas yra labiausiai atsparus šalčiui, auga aukščiausiai kalnuose ir duoda didelį gumbų derlių vienam augalui. Gumbų derlingumas - 5-9 t/ha. Andų aukštikalnėse plačiai auginamas (1983 m. Peru uliukas užėmė 15 000 hektarų, 1989 m. per metus nukasdavo apie 60 000 tonų uliuko gumbų), kai kuriose srityse tai pagrindinis maistinis gumbinis augalas.

Iš uliuko gumbų daro čiunją. Valgo panašiai kaip bulves, virtų skonis irgi panašus į bulvių. Minkštimas nuo baltos iki citrininės spalvos, riešutiško prieskonio. Kai kurių formų gumbai kiek klijiški, bet verdant ši savybė dingsta.

Stiebagumbiai turi ~14 % angliavandenių, 1-2 % baltymų, beveik visai neturi riebalų ir celiuliozės. Gana daug turi askorbo rūgšties (23 mg šimte gramų gumbų). Vėsiai laikomi gumbai išsilaiko metus.

Lapus naudoja kaip lapinę daržovę (pvz., špinatus).

Turi daug baltymų, kalcio ir karotino.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukos:

Vikiteka