Gevaldigeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gevaldigeris (rus. гевальдигер) – karo policijos pareigos Rusijos armijoje 1711–1864 m., įtvirtintos 1716 m. Karių statutu bei 1812 m. „Didžiosios veikiančios armijos valdymo nuostatais“.

Gevaldigeriais vadindavo generalgevaldigerio padėjėjus, užtikrindavusius tvarką kariuomenės stovėjimo vietose ir karo veiksmų zonoje. Gevaldigerių pareigas užimdavo jaunesnieji karininkai (IX–XIV klasės pagal Rangų lentelę).

Gevaldigerių pareigos buvo panaikintos 1862–1864 m., kai vyko karinių apygardų reforma ir sausumos kariuomenėje buvo panaikinti atskiri korpusai ir atskiros armijos.

Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]