Gaonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gaonas (hebr.גאון‏‎ – 'genialus, didis') – judėjų Talmudo mokyklų (ješivų), gyvavusių VI–XI a. Babilonijoje, Suros ir Pumbeditos miestuose, vadovo titulas.[1][2] Ilgainiui šiuo žodžiu taip pat pradėta vadinti iškilius rabinus, Talmudo žinovus.[1]

Vilniaus Gaonu vadinamas ben Šlomo Zalmanas Elijahu.[1][2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 130 psl.
  2. 2,0 2,1 Gaonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-12-08.