Gamovo pusiasalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išgelbėjimo užutėkis Gamovo pusiasalyje

Gamovo pusiasalis (rus. Полуостров Гамова) – pusiasalis pietvakarinėje Primorės krašto (Rusija) pakrantėje.

Gamovo pusiasalis yra rytinėje Petro Didžiojo įlankos pakrantėje. Jis atskiria Vitiazio ir Aleksejevo užutėkius vakaruose bei Astafjevo ir Teliakovskio užutėkius rytuose. Rytinėje pusiasalio dalyje yra Išgelbėjimo užutėkis (бухта Спасения). Pačioje pietinėje pusiasalio dalyje yra Gamovo kyšulys, jame stovi gyvenvietė Majak Gamova (маяк Гамов 'Gamovo švyturys'; 11 gyventojų). Pusiasalyje į vakarus nuo Gamovo kyšulio yra Babkino ir Šulco kyšuliai, o į rytus – Teliakovskio ir Astafjevo kyšuliai. Pusiasalyje daug mažų upelių.[1]

Pusiasalio reljefas daugiausia kalnuotas. Aukščiausias taškas – Tumanaja kalnas (гора Туманная, 506 m). Krantai statūs, su uolingais skardžiais. Jūroje ties pusiasaliu yra povandeninių ir antvandeninių uolų.

Prie pusiasalio kranto prieina 60 m izobatė. Pietinėje pakrantėje, už 500 m nuo kranto yra Aleksejevo sala, rytinėje, irgi už 500 m, Astafjevo salos ir Maksimovo sala.

Pusiasalyje yra gyvenvietės Vitiazis (Витязь) ir Majak Gamova (Маяк Гамов).

Rytinė pusiasalio akvatorija, apimanti Astafjevo, Išgelbėjimo ir Erelių užutėkius, dalį Teliakovskio užutėkio, taip pat 500 m pločio buferinė kranto zona įeina į Tolimųjų Rytų jūrų draustinio (Дальневосточный морской заповедник) rytinį sektorių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamovo kyšulį 1854 m. atrado fregatos „Palada“ įgula ir pavadino gardemarino D. Gamovo garbei. Kyšulį detaliai aprašė 1862 m. V. Babkino ekspedicija.

1897 m. prie pusiasalio sudužo garlaivis „Vladimir“, kurio likučius rado 1996 m.[2] O 1982 m. pusiasalio pakrantėje sudužo karinis tyrimų laivas „Kvarc“.[3]

Įdomūs faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pusiasalis buvo numatytas valstybinei rezidencijai statyti. Buvo paruošti aktai, kurie turėjo tam skirti žemę Vidurinio, Nerpičjos ir Astafjevo užutėkių apylinkėse, taip pat buvo atlikti projektavimo darbai. Tačiau planas nebuvo įgyvendintas.[4] Prezidento reikalų valdyba nutarė Tolimųjų Rytų valstybinę rezidenciją perkelti į Bojarino užutėkį Ruskio saloje (остров Русский), kur yra ir Primorės krašto guvernatoriaus rezidencija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]