Gabionas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gabionai - puošybiniai elementai prie Molėtų observatorijos
Gabionas (pranc. gabion, it. gabbione - didelis narvas) [1] - vielinio tinklo dėžė, prikrauta akmenų, skaldos ar kitokio balasto. Gabionai ypač plačiai naudojami civilinėje inžinerijoje ir statyboje:
- atraminėms sienoms prie vandens telkinių, baseinų pakrančių, dambų, kelių [2]
- upių dugno, šliuzų, kanalų paklotams,
- triukšmo slopinimui prie kelių,
- kraštovaizdžio formavimui (puošybiniai elementai, paminklų detalės, sėdėjimo vietos)
- pastatų dalys lauke ir viduje (terasos, kolonos, vizualiniai atributai)
Gabionai plačiai naudoti viduramžių ir vėlesnių laikų fortifikacijoje: pinti cilindro formos narvai, užpildyti velėnomis, gruntu, buvo nesunkiai perkeliami ir transportuojami iš vietos į vietą, įrengiant gynybines pozicijas pabūklams ir žmonėms, apsaugant karo lauko stovyklas, kitus objektus ir pan.