Eneatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Eneatorius (lot. aēneātor, dgs. aēnaetōres, iš lot. aes 'vario lydinys') – Romos kariuomenės muzikantas (bukcinatorius, kornicenas ar tubicenas), pūtęs metalinį pučiamąjį instrumentą[1].

Egzistavo eneatorių kolegija (lot. collegium aeneatorum).


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aeneatores In: Smith W. (1870) Dictionary of Greek and Roman Antiquities