Elektrinė įtampa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Elektrinė įtampa apibūdina darbą, kurį atlieka (arba gali atlikti) vieno kulono elektros krūvis tekėdamas grandine. Žinodami grandine pratekėjusį elektros krūvį q ir atliktą darbą A, galime apskaičiuoti įtampą:

 U = \frac{A}{q} = \frac{A_k}{q} + \frac{A_p}{q},

kur

A_k - kuloninių jėgų atliktas darbas.
A_p - pašalinių jėgų atliktas darbas.
U - elektrinė įtampa. Kitas dažnai pasitaikantis žymėjimas raide V (dažniausiai ne Europos šalys).

Matavimo vienetai[taisyti | redaguoti kodą]

Elektrinės įtampos matavimo vienetas remiantis įtampos apskaičiavimo formule yra:

 [U] = \frac{[A]}{[q]} = \frac{[1 J]}{[1 C]} = 1J/C.

Pagerbiant Italų mokslininką Alessandrą Voltą, įtampos matavimo vienetas 1 J/C buvo pavadintas voltu. Voltas sutrumpintai žymimas raide V.

\mathbf[U] = \mathbf 1J/C = 1 V.

Iš elektrinės įtampos apskaičiavimo formulės matyti, kad voltas yra tokia elektrinė įtampa tarp laidininko galų, kai juo pratekėdamas 1C krūvis atlieka 1J darbą. Voltą galima apibūdinti ir kitaip: 1V įtampos šaltinis suteikia 1C krūvį dalelei, turinčiai 1J energijos.

Įtampa pagal Omo dėsnį[taisyti | redaguoti kodą]

Kūnus, tarp kurių yra įtampa, sujungus laidininku teka elektros srovė, kurios dydis priklauso nuo įtampos ir laidininko varžos. Pastarųjų santykį apibrėžia Omo dėsnis:

\mathbf{U} = \mathbf{I}\cdot\mathbf{R}

Įtampos matavimo prietaisai[taisyti | redaguoti kodą]

Įtampos matavimo prietaisas - voltmetras. Jis jungiamas į grandinę lygiagrečiai. Įtampą galima matuoti ir galvanometru, kuris yra sujungiamas su didelės varžos rezistoriumi ir įjungiamas tarp dviejų grandinės taškų. Jeigu reikia išmatuoti didesnę įtampą, prie galvanometro nuosekliai prijungiama priešvaržė.