Ekdromai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ekdromai (gr. ekdromos, dgs. ekdromoi) – senovės Graikijos lengvieji hoplitai. Jų pavadinimas reiškia 'išbėgikai', nes jie galėdavo išbėgti iš falangos rikiuotės ir kautis ne rikiuotėje, jei to prireikdavo. Ekdromai paprastai būdavo greiti, lengvai šarvuoti (aspis ir bronzinis šalmas), ginkluoti ietimi ir trumpu kalaviju. Ekdromais vadino bet kokius hoplitus, gebančius naudoti ekdromų taktiką – išėjimą iš rikiuotės ir kovimąsi ne rikiuotėje.

Falangos rikiuotėje ekdromai kaudavosi kaip ir visi hoplitai, bet įsakyti galėdavo išbėgti iš rikiuotės ir kautis atskirai. Toks poreikis kildavo ginantis nuo priešo skirmišerių trikdomojo apšaudymo, valant teritoriją, kuria žygiuoja falanga, užimant svarbius mūšio lauko taškus, persekiojant sumuštus priešininkus. Jų lengvumas nebūdavo pakankamas, kad garantuotų kirstynes su skirmišeriais, bet jie galėdavo šiuos nuvaryti ir apvalyti judėjimo maršrutą. Psilai ir peltastai nesiveldavo į kirstynes su ekdromais, kadangi šie, net neturėdami šarvų, buvo žymiai geriau paruošti tokioms kautynėms. Tuo tarpu barbarų pėstininkai neretai įsitraukdavo į tokius susirėmimus.

Ksenofontas naudojo ekdromus Dešimties tūkstančių žygyje kad apsisaugotų nuo gausių barbarų karių, kurie suardydavo graikų kolonas. Tai ne sykį minima jo veikale „Anabazė“ (gr. Ἀνάβασις).