Durga Pūdža

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tipiškas Durga Pūdžos murti

Durga Pūdža (beng. দুর্গা পূজা, hindi दुर्गा पूजा  = Dūrgā pūjā), dar žinoma kaip Durgotsava, Šarodotsabas („rudens šventė“) – viena svarbiausių religinių hinduistų švenčių; skirta deivės Durgos garbei. Švenčiama daugiausia Vakarų Bengalijoje, taip pat Orisoje, Asame, Džarkhande, Manipure, Tripuroje ir kitur. Tai svarbiausia bengalų nacionalinė šventė, švenčiama bengalų, gyvenančių tiek Indijoje, tiek už jos ribų. Durga Pūdža yra švenčiama penkias dienas. Jos data nustatoma pagal tradicinį hinduistų (Mėnulio) kalendorių vyksta Kartiko mėnesį, tarp 6 ir 10 dienų (spalio antrojoje pusėje). Ši šventė skirta pagarbinti deivei Durgai – motinai Žemei – bei pažymėti rudens laikotarpį (savo prasme panaši į Šiaurės Indijoje populiarią Divali šventę).

Nors Durgos garbinimo papročiai Bengalijoje buvo žinomi jau nuo XIXIV a., bet ženklus šios deivės kultas susidarė tik XVIXVII a., o pati Durga Pūdžos tradicija išsivystė jau Britų Indijos laikais (šaltiniuose minima nuo 1711 m., Ahomo karalystėje). XVIII a. ji tapo svarbia Bengalijos aristokratų (zamindarų) švente, o vėliau tapo bengalų nacionalizmo, pasipriešinimo britų kultūrai elementu.

Durga Pūdžos pradžią žymi ryte atliekamos mantros, skaitiniai, skirti deivės Durgos garbei. Per „All India radio“ transliuojama dviejų valandų programa, kurioje recituojama Devi Mahatmya – religinis tekstas apie deivės Durgos (Čandi) pergalę prieš demoną Mahišasurą. Tai Markandėjos Puranos dalis, sukurta ~V a. Tada visur – gatvėse, aikštėse – pradedami statyti pandal – laikini statiniai iš bambuko ir audeklų – kuriuose atliekami aukojimai deivės Durgos statulėlėms (murti). Šios statulėlės pagaminamos iš vaško, nudažomos ir išpuošiamos. Be pačios Durgos, savo dešimtyje rankų laikančios ginklus, dar vaizduojamas liūto puolamas Mahišasura bei 4 Durgos vaikai – Lakšmė, Sarasvatė, Ganešas ir Kartikėja. Prie deivės murti, kuriai aukojami žiedlapiai, sindūras, savo pasirodymus atlieka būgnininkai, grojantys skardžiais dhak būgnais, atliekamas aarti aukojimo ritualas ir ritualinis šokis. Durga Pūdžos metu miestai spalvingai išpuošiami, žmonės pasipuošia naujais rūbais, dalyvauja tiek religinėse apeigose, tiek pasaulietinėse pramogose.

Paskutiniąją šventės dieną (visoje Indijoje švenčiama kaip Dašera) vyksta Durgos nešimo ritualas. Murti išimamos iš pandalų ir nešamos gatvėmis lydint gausiai žmonių miniai, skanduojančiai „Šlovė Motinai Durgai“, ir būgnininkų būriui. Tada murti įleidžiamos į vandenį, taip simbolizuojant Durgos sugrįžimą pas Šivą. Po to, šventės dalyviai lanko vieni kitus, vaišinasi saldumynais.