Dipolinė antena
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dipolinė antena – radijo signalams priimti skirta antena, sudaryta iš dviejų vienoje linijoje įtvirtintų metalinių strypų. Tarp strypų yra nedidelis tarpas, taip pat šioje vietoje strypai jungiasi su fideriu, perduodančiu aukšto dažnio virpesius. Tokios antenos konstrukcija labai paprasta, o parametrai lengvai apskaičiuojami. Šios antenos radijo bangų priėmimui gali būti naudojamos vienos. Taip pat gali būti naudojamos kaip aktyvusis sudėtinės antenos elementas, kaip, pavyzdžiui, banginio kanalo antenos atveju.
Dipolinė antena buvo išrasta vokiečių fiziko Heinricho Herco apie 1886 m.
Kilpinė dipolinė antena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viena labiausiai paplitusių dipolinių antenų rūšių yra kilpinė dipolinė antena, kitaip žinoma kaip pilno bangos ilgio dipolinė antena. Šios antenos priešingi kraštai yra sulenkti ir beveik liečiasi vienas su kitu. Tokiu atveju antenos strypų ilgis tampa lygus vienam bangos ilgiui. Tokia konstrukcija praplečia antenos praleidžiamų dažnių juostą. Tačiau antenos įėjimo varža tampa apie 4 kartus didesnė negu pusės bangos ilgio dipolinės antenos atveju ir paprastai siekia 300 Ω aukštuose dažniuose. Tai paprastai sukelia sunkumus suderinant anteną su standartiniu 75 Ω fideriu ir varžų suderinimui yra reikalingi papildomi simetrizatoriai.
|
Šis straipsnis apie telekomunikacijas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |