Didžeridu

Didžeridu. Šis pavyzdys puošnesnis, nei įprasta tradiciniams australų aborigenų instrumentams.

Didžeridu (angl. didgeridoo, didjeridu) – Šiaurinės Australijos aborigenų pučiamasis instrumentas, priskiriamas natūralaus medžio trimitams. Tai yra ne tik trimitas, bet ir ruporas, nes juo grojant tuo pat metu naudojamas dar ir vokalinis garsas, kuris instrumento vamzdyje sustiprėja. Didžeridu tembrinį savitumą sukuria šių dviejų garsų susiliejimas į vieną. Kitas šio instrumento ypatumas – naudojamas nepertraukiamas grandininis kvėpavimas, kuomet lūpomis pučiant garsą, nauja oro imtis įtraukiama pro nosį.

Didžeridu paprastai būna cilindriškas arba kūgiškas, nuo 1 iki 2 m ilgio (dažniausiai apie 1,2 m). Kuo didžeridus ilgesnis, tuo garsas žemesnis.

Dažnai teigiama, kad didžeridu yra seniausi pučiamieji instrumentai pasaulyje. Archeologiniai uolų tapybos Šiaurinių teritorijų Kakadu regione tyrimai rodo, kad šio rajono aborigenai didžeridu naudoja bent 1500 m. Ginga Wardelirrhmeng ant uolos nupieštoje scenoje parodytas grojikas didžeridu ir du dainininkai.

Pavadinimas

Dažnai teigiama, kad žodis didgeridoo yra onomatopėjinis naujadaras, sukurtas europiečių. Yra net aiškinimas, kad tai pakitęs airiškas pavadinimas dúdaire dubh 'juodas dūduotojas'.

Žodis didgeridoo pirmą kartą užfiksuotas žodyne Australian National Dictionary 1919 m. Šiaurinėje Australijoje aborigenai didžeridu vadina daugeliu pavadinimų. Vienas žinomiausių pavadinimų yra yirdaki (kartais rašomas yidaki), kuriuo vadinamas didžeridu tipas, gaminamas ir naudojamas jolngu aborigenų šiaurės rytų Arnhemo Žemėje (Arnhem Land). Vakariniame Arnemlende naudojamas didžeridu tipas ten vadinama mago. Dažnai teigiama, kad etiketas reikalauja gentinius pavadinimus naudoti atitinkamų genčių instrumentams vadinti, tačiau perpardavinėtojai ir kitokie verslininkai jais dažnai vadina turistams gaminamus instrumentus.

Konstrukcija

Autentiški didžeridu šiaurės Australijoje tradiciškai gaminami iš lapuočių medžių, ypač iš toms vietovėms būdingų endeminių eukaliptų rūšių. Paprastai naudoja medžio kamieną, nors kartais naudoja ir šonines šakas. Didžeridu paprastai gaminami iš medelių, kurių vidų išgraužė termitai. Ieškomi medeliai su reikiamo dydžio išgraužta tuštuma, nes iš kitokių kamienų padarytas instrumentas prastai gros. Kartais naudoja vietinius bambukus ar pandanų kamienus.

Radus tinkamą medį jis nukertamas ir atkertamas reikiamo ilgio kamieno (ar šakos) gabalas, kuris virs didžeridu. Pašalina žievę, apdailina galus ir būsimo didžeridu paviršių. Paviršių gali nudažyti.

Vaškinis didžeridu burninio galo aptaisas.

Grojant burnos galą dažnai aptaiso vašku, kuris grojant gali suminkštėti ir geriau užsandarinti tarpą tarp lūpų ir instrumento.

Šiais laikais didžeridu kartais daro iš plastikinių vamzdžių. Jie yra pigūs, lengvi, juos nesunku suderinti reikiamam tonui, bet patyrę grojikai tokių didžeridu nevertina. Taip pat daromi didžeridu iš medžio, perpjaunant jį išilgai, išskaptuojant vidų, vėliau vėl tą medį suklijuojant.

Termitų „išgręžti“ didžeridu būna netaisyklingos formos, jų apatinis galas būna storesnis. Todėl didžeridu rezonuoja dažniuose, kurie nėra harmoniškai išsidėstę. Tuo natūralieji didžeridu skiriasi nuo didžeridu iš cilindrinių plastikinių vamzdžių, kurių rezonansiniai dažniai išsidėstę santykiu 1:3:5 ir t. t.

Instrumento tembrą labai veikia pūtiko balso traktas. Pūtikas valdydamas savo balsą labai veikia instrumento garsą, kuris skirtingas įkvepiant ir iškvepiant. Iš šių tembro ypatumų didžeridu garsą nesunku atpažinti.

Grojimas

Didžeridu grojama nuolat virpinant lūpas, kad būtų išgaunamas gaudžiantis garsas. Naudojama speciali nenutrūkstamo pūtimo technika (circular breathing). Šiuolaikinis didžeridininkas Markas Atkinsas (Mark Atkins) koncerte nesustodamas pūtė didžeridu daugiau nei 50 min.

Kultūrinė reikšmė

Didžeridu kartais groja vienas sau savo malonumui, tačiau dažniausiai jais grojama šokant ir dainuojant, atliekant apeigas. Šiaurės Australijos aborigenams didžeridu yra neatskiriama apeigų dalis. Apeigose didžeridu groja ir dainuoja grojant didžeridu tik vyrai. O šokti grojant didžeridu gali tiek vyrai, tiek moterys. Draudimas moterims groti didžeridu nėra absoliutus. Moterų didžeridininkių yra, tik jos negroja apeigose. Etnomuzikologė Linda Barwick teigia, kad moteris didžeridu negali groti tik apeigose, o šiaip juo groti Alčeros papročiai nedraudžia.

Kai kuriose teritorijose egzistuoja šventi ar net slapti didžeridu variantai. Jie turi specialius pavadinimus, kai kuriais iš jų grojama kitaip nei paprastais didžeridu.

Didžeridu Lietuvoje

Didžeridu Lietuvoje groja folkloro ansambliai „Virvytė“, „Keisto folkloro grupė“, „Kaukoras“, „Kamanių šilelis".

Nuorodos

• Australijos aborigenų muzika