Didžioji panda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ailuropoda melanoleuca
Didžioji panda San Diego zoologijos sode
Didžioji panda San Diego zoologijos sode
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Lokiniai
(Wikispecies-logo.svg Ursidae)
Gentis: Panda
(Wikispecies-logo.svg Ailuropoda)
Rūšis: Didžioji panda
(Wikispecies-logo.svg Ailuropoda melanoleuca)
Mokslinis pavadinimas
Ailuropoda melanoleuca
David, 1869
Paplitimas
Paplitimas

Didžioji panda (Ailuropoda melanoleuca) – lokinių (Ursidae) šeimos rūšis. WWF (World Wildlife Fund) organizacijos simbolis, dėl savo riboto paplitimo laikomas bendru nykstančių rūšių apsaugos simboliu. Nors ir priklauso plėšriesiems žinduoliams, pandos yra žolėdės, minta daugiausia bambukais, racioną paįvairina vaisiais ir vabzdžiais (proteino šaltinis).

Turinys

[taisyti] Požymiai

Didžiasias pandas sunku su kuo nors supainioti. Tankus kailis išmargintas baltos ir juodos spalvos lopais – pagrindinė spalva yra balta, priekinės ir užpakalinės kojos juodos. Juodos spalvos yra ausys, nosis ir plotai aplink akis.

[taisyti] Taksonomija

Pagal naujausius molekulinės genetikos duomenis didžiosios pandos nuo lokių evoliucinės linijos atsiskyrė prieš maždaug 15 milijonų metų. Šiuo metu neginčijamai laikoma, kad didžiosios pandos priklauso lokinių šeimai ir yra vieninteliai išlikę Ailuropodinae pošeimio atstovai.

[taisyti] Paplitimas

Didžiųjų pandų arealas apima tik 5900 km². Tai yra kalnuotos Kinijos Sičuanio, Šansi ir Gansu provincijų teritorijos. Pandos gyvena subtropiniuose kalnuose su tankiu mišku, maždaug 1500-4000 m aukštyje.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka