Diafragma (fotografija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nuotrauka, daryta mažai atverta diafragma ir ilgu išlaikymu
Nuotrauka, daryta plačiai atverta diafragma ir trumpu išlaikymu
Objektyvas su nustatyta diafragma 11 (tai rodo baltas taškas virš šio skaičiaus). Šio objektyvo diafragmą galima keisti nuo 2.0 iki 22.
Objektyvas su nustatyta diafragma 8. Matyti šviesos srautą ribojanti aštuonkampė anga. Šios angos plotas 4.375 mm²

Diafragmaprietaisas fotoaparato objektyvo optiniame centre, skirtas reguliuoti praeinančių šviesos spindulių srautą. Diafragmą keičia ir ryškumo gylį, kurį galima reguliuoti daugumoje aukštesnės klasės tiek įprastinių (juostinių), tiek ir skaitmeninių fotoaparatų bei filmavimo kamerų.

Veikimo principas[taisyti | redaguoti kodą]

Diafragma yra kintamo dydžio anga, kurios skersmuo nustatomas ranka arba kai kada automatiškai. Šis skersmuo matuojamas ne absoliučiais dydžiais, o jo santykiu su objektyvo židinio nuotoliu. Pavyzdžiui, diafragmos dydį nustačius į f/2, skersmuo yra dvigubai mažesnis už židinio nuotolį. Paprastai diafragmos skalę sudaro tokie dalikliai: 1; 1,4; 2; 2,8; 4; 5,6; 8; 11; 16; 22; 32. Kiekvienas šios eilutės skaičių už gretimuosius didesnis arba mažesnis apytiksliai \sqrt{2} kartų, taigi angos plotas ir praleidžiamos šviesos srautas skiriasi dvigubai. Kuo didesnis skaičius, tuo diafragmos anga mažesnė, vadinasi, ir šviesos srautas, patenkantis į objektyvą ir veikiantis šviesai jautrų paviršių, bus mažesnis. Gautas šviesos intensyvumo dydis sulyginamas su fotoaparato šviesai jautraus paviršiaus jautriu ir, remiantis šia informacija, nustatoma diafragmos angos dydis ir užrakto greitis.

Pro diafragmos angą į fotoaparatą patenka šviesa. Užraktu anga atidaroma, kad į ją patektų šviesa, o paskui vėl uždaroma. Kuo ilgiau užraktas atidarytas, tuo daugiau šviesos patenka ant šviesai jautrios srities. Tai vyksta darant kiekvieną nuotrauką – su skaitmeniniu, analoginiu fotoaparatu arba vaizdo kamera. Diafragmos angos dydžiu ir užrakto greičiu reguliuojamas šviesos kiekis, patenkantis ant šviesai jautrios srities. Diafragmos angos dydis dar vadinamas apertūra arba, kad būtų trumpiau, tiesiog diafragma.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nustačius diafragmą, labai svarbu parinkti teisingą ekspoziciją, dar vadinama išlaikymu. Išlaikymas – tai laiko tarpas, per kurį šviesos srautas, sklisdamas per objektyvo angą, paveikia fotomedžiagą. Vienuose fotoaparatuose išlaikymu skalė būna platesnė, kituose – siauresnė, bet visur ji žymima sekundės dalimis: 1000; 500; 250; 125; 60; 30; 15; 8; 4; 2; 1 ir pan. Šalia skaičiaus esantis žaibo ženklas – rodo ekspoziciją (išlaikymą), kuri naudojama fotografuojant su blykste (dažniausiai būna: 30-; 60-; 125-). Raide B reiškia rankinį išlaikymą, kurio trukmę, nuspaudus aparato mygtuką (fotografuojant), galima reguliuoti patiems. Šis išlaikymas dažniausiai naudojamas esant silpnam apšvietimui arba darant naktines fotografijas.

Užrakto suveikimo laiko skalė sugraduota geometrine progresija: kas žingsnis išlaikymas perpus sumažėja arba padvigubėja. Didinant diafragmos angą atitinkamai mažinamas išlaikymas: mažiau intensyvus šviesos srautas – ilgiau eksponuojama; intensyvesnis šviesos srautas – trumpiau eksponuojama. Diafragmą būtina sieti su ekspozicijos trukme. Sumažinus diafragmą, prailginti ekspozicijos laiką ir atvirkščiai.

Automatiniai fotoaparatai patys nustato išlaikymą. Bet jeigu fotoaparatas pusiau automatinis arba jį galima nustatyti rankiniu būdu, išlaikymą galite reguliuoti patys. Skaitmeninio fotoaparato išlaikymas dažniausiai pasirenkamas iš meniu, kuris rodomas nedideliame ekrane. Juose retai įtaisomi ratukai arba diafragmos keitimo žiedai. Jų vietoje paprastai būna mygtukas, kuriuo ir keičiamas išlaikymas ir diafragma.

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Vien išlaikymui reguliuoti pakaktų keisti ekspozicijos trukmę, tačiau diafragmos pagalba taip pat keičiamas ryškumo gylis. Labiau atvėrus diafragmą, nuotraukoje gerai bus matomi tik tie objektai, kurie buvo nutolę fotoaparate nustatytu fotografavimo atstumu. Artimesni ir tolimesni objektai būna „paplaukę“. Pradedančiam tai gali atrodyti nereikalinga, tačiau šiuo būdu atsikratoma trukdančio, daug smulkių detalių turinčio fono, kuris antraip gali visiškai nustelbti objektą. Diafragma taip pat padeda sukurti erdvės įspūdį.

Pridarius diafragmą, geriau bus matyti ir kitokiu nei fotoaparate nustatytas atstumas buvę objektai, bet tada reikia daugiau šviesos ar jautresnės juostos. Taip aparatas neretai nureguliuojamas jei fotografas nori būti visada pasiruošęs fotografuoti ir abejoja, ar atėjus laikui bus kada nustatinėti fotoaparatą.

Plačiai atvėrus diafragmą galima fotografuoti ir esant mažiau šviesos (fotografuojant judančius objektus ar tiesiog neturint stovo išlaikymo pernelyg ilginti nėra kaip). Todėl aparatas ar objektyvas, kuriame galima nustatyti mažesnę (labiau atvertą) diafragmos reikšmę šiuo požiūriu yra geresnis. Tai ypač svarbu skaitmeniniams aparatams, kuriuose maksimali galima išlaikymo trukmė yra ribota (toliau ją ilginant, gaunamas vaizdas jau nebešviesėja). Plačiai atverti diafragmos neretai negali mažų gabaritų skaitmeninės kameros, nes reikalingas jos plotas mažų matmenų objektyve sunkiai realizuojamas.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]