Detonatorius
Šis straipsnis apie bombos detalę. Dar žr. Detonatorius (geležinkelyje)
Detonatorius – užtaisas sviedinio, minos, bombos, raketos kovinės dalies pagrindinio užtaiso arba sprogmenų (atliekant sprogdinimo darbus) sprogimui sužadinti; sprogdiklio dalis sprogstamajam užtaisui susprogdinti.[1]
Detonatoriai aktyvuojami chemiškai, mechaniškai ar elektros srovės pagalba. Dažnai detonatoriai tiesiog uždegami padegamosios virvutės pagalba.
Jūrinės minos, rankinės granatos dažniausiai naudoja mechaninius detonatorius.
Detonatoriaus sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Detonatorius yra metalinis, plastikinis, rečiau iš kitokių medžiagų pagamintas vamzdelis vienu sandariu galu. Iš atvirojo galo dažnai kyšo laidai detonatoriui jungti į elektros schemą (jei detonatorius aktyvuojamas elektros srove) arba gali būti palikta vietos padegamajai virvutei įstatyti. Priklausomai nuo sužadinimo būdo, sandara gali būti ir kitokia.
Dalis detonatoriaus užpildoma inicijuojančia sprogstamąja medžiaga (ISM).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Detonatorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003