Detonacijos greitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Detonacijos greitis – viena pagrindinių sprogstamųjų medžiagų (SM) savybių, greitis, kuriuo sklinda smūgio bangos frontas detonuojančioje SM. Detonacijos greitis visada viršija garso greitį.

Detonacijos greitis dujose būna nuo 1800 iki 3000 m/s, kietose SM – dažniausiai nuo 4000 iki 10300 m/s.
Greičio dydis priklauso nuo SM dalelių dydžio, SM užtaiso skersmens, užtaiso uždarumo. Palaida SM detonuoja lėčiau (70-80 % uždarytos SM detonacijos greičio). Tuo tarpu uždaryta SM (pvz., į artilerijos sviedinį lietas TNT) detonuoja kur kas greičiau, nes staigiau didėja sprogimo metu susidarantis slėgis. Uždaros SM detonacijos greitis svarbesnė charakteristika, kadangi naudojant užtaisai dažnai būna uždaryti gręžinyje, šaudmens korpuse ir pan.
Dėl šio ypatumo charakterizuojant sprogstamąsias medžiagas paprastai matuojamas ir nurodomas tiek palaidos, tiek uždaros SM detonacijos greitis.

Gamintojai neretai nurodo detonacijos greitį atvirame sprogstamosios medžiagos stulpelyje, kurio storis 2,5-3 cm (greitis priklauso nuo stulpelio skersmens).
Detonacijos greitis tuo didesnis, kuo:

  • smulkesnės SM dalelės
  • didesnis SM užtaiso skersmuo
  • labiau uždarytas užtaisas.

Kai užtaiso skersmuo pernelyg mažas, tuomet SM gali išvis nedetonuoti.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]