Chočiai
Chočiai | |
---|---|
Chočiai prie Kajamos upės, grojantys fleitomis
| |
Gyventojų skaičius | 767 |
Populiacija šalyse | Venesuela |
Kalba (-os) | chočių |
Religijos | prigimtinė tikyba |
Giminingos etninės grupės | kultūriškai – panariai, pagal kilmę – galbūt piarojai, makai |
Vikiteka: | Chočiai |
Chočiai (joti, hoti, hödï), dar vadinami čikanais, orečikanais, šikanais, varuvarais, juanais (shicana, yuana, waru-waru) – indėnų tauta, gyvenanti pietų Venesueloje (Bolivaro, Amazonės valst.), į pietus nuo Orinoko vidurupio. Populiacija – apie 760 žmonių. Chočių kalba neklasifikuota, dalis šneka ispaniškai. Šiauriniai chočiai palaiko ryšius su panariais. Laikosi tradicinės tikybos.
Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (bananai, kukurūzai ir kt.), medžiokle (su pučiamuoju vamzdžiu, ietimi), žvejyba, rankiojimu (medaus, valgomų vabzdžių, vaisių, krevečių).
Mažosios šeimos jungiasi į nepriklausomas vietines bendruomenes po 5–40 žmonių. Daiktinė kultūra panaši į panarių. Chočiai – viena labiausiai atskirtyje gyvenančių indėnų tautų. Krikščionių misionieriai jų žemėse įsikūrė tik 1969 m.[1]