Chamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pagarbūs Nojaus sūnūs pridengia tėvo nuogybę (iš Schedelsche Weltchronik, kitaip Nuremberg Chronicle, 1493 m.)

Chamas (Hamas) – biblinis veikėjas, antrasis Nojaus sūnus, jaunesnysis Semo (Šemo) ir vyresnysis Jafeto brolis. Minimas jo nepagarbus elgesys su tėvu; už jį Nojus prakeikė (Pr 9:25-27, tris kartus) būti vergu Kanaaną – vieną iš Chamo sūnų (Pr 10:6), laikomą kanaaniečių protėviu.

Žodis chamas tapo bendriniu daiktavardžiu, žyminčiu nejautrų ir brutalų žmogų, galintį viešai niekinti, įžeidinėti kitus žmones.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]