Bulmastifas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bulmastifas
Dog Bullmastiff 600.jpg
Standartas: Nr. 157, II FCI grupė, 2 sekcija (molosinio tipo šunys)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 63–69 cm
Kalė: 60–66 cm
Svoris
Patinas: 50–60 kg
Kalė: 41–50 kg
Savybės
Plaukas: Trumpas, labai tankus
Aktyvumas: Vidutinis
Intelektas: Aukštas
Temperamentas: Ramus, tylus, bebaimis, santūrus, nelepus, kantrus, draugiškas
Tinkamumas apsaugai: Aukštas
Tinkamumas tarnybai: Labai aukštas
Ilgaamžiškumas: 10–12 m.

Bulmastifas – britų šunų veislė, registruota FCI (Nr. 157, gr. 2, sk. 2).

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Ši santykinai jauna veislė išvesta Anglijoje XIX a. pabaigoje. Susidarė kryžminant anglų mastifus su anglų buldogais ir buvo skirti padėti miškininkams saugoti miškus nuo brakonierių. Tuometinėmis prastomis socialinėmis sąlygomis brakonieriai naikindavo laukinius gyvūnus nesant savininkams, o jų samdyti miškininkai stengėsi tam sutrukdyti. Už brakonieriavimą pradėjus bausti mirties bausme miškininkų darbas tapo žymiai pavojingesnis, nes gresiant suėmimui brakonieriai bandydavo nužudyti miškininką ir taip išvengti mirties bausmės. Miškininkams ėmus naudoti didelių veislių šunis šie dažnai stipriai sužeisdavo ar net sudraskydavo brakonierius ir taip nebebuvo galima surengti viešos jų egzekucijos. Šiam tikslui imta ieškoti veislės, kuri pasižymėtų dydžiu, jėga, šunys būtų tylūs ir bebaimiai, tačiau kontroliuojami ir nesužalotų brakonierių.

Šiai užduočiai tiko mastifų (apie 60 proc.) ir anglų buldogų (apie 40 proc.) hibridas.

1924 m. gruodžio 24 d. šią naują veislę kaip atskirą pripažino Anglijoje.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Bulmastifas

Bulmastifo dydis, agresyviai atrodantis snukis sukuria pavojingo gyvūno įspūdį. Bulmastifo patino aukštis ties gogu 63–69 cm, kalės – 60–66 cm. Patino svoris 50–60 kg, kalės – 41–50 kg. Galva ir snukis platūs, kvadratiški. Apatinis žandikaulis didelis ir tvirtas. Sankanda repliška, gali būti nedidelė perkanda. Kakta žema, šuniui suklusus mažiau susiraukšlėja nei anglų mastifo.

Akys vidutinio dydžio, tamsios, toli viena nuo kitos, tarp jų – gili vagelė. Ausys V raidės formos, nukabusios, išaugusios aukščiau akių linijos. Bulmastifas labiau vertinamas, jei ausys mažos ir gerokai tamsesnės nei visas kailis. Kaklas vidutinio ilgio, išlenktas, raumeningas. Krūtinė plati, apačia siekia alkūnes. Gogas ryškus. Nugara trumpa ir tiesi. Juosmuo platus, raumeningas.

Kailis trumpaplaukis, visų atspalvių rusvas, tamsi snukio kaukė.

Priekinės kojos tiesios, plačiai išskėstos. Užpakalinės kojos raumeningos, šlaunys itin tvirtos. Letenos nedidelės, suglaustais ir lenktais pirštais, pagalvėlės kietos ir šiurkščios. Uodega išaugusi aukštai – ties apvalainomis strėnomis, tiesi arba šiek tiek užriesta, ties pagrindu stora, gale plonėja, ištiesta siekia kulnų sąnarius. Plaukai trumpi, lygūs, labai tankūs.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. bulmastifų nebereikėjo kovai su brakonieriais, tačiau jo savybės tiko kitose srityse. Psichologinis poveikis potencialiam priešininkui bei uoslė padarė jį universaliu tarnybiniu šunimi įvairiose įstaigose (pvz., britų ir amerikiečių policijoje).

Be to, jis tapo ir šeimos šunimi, ginančiu šeimininkus nuo bet kokios grėsmės ir galinčiu bendrauti su vaikais.

Charakteris ir temperamentas[taisyti | redaguoti kodą]

Ištikimas ir prieraišus, gerai sutaria su vaikais, niekada nepraranda savitvardos ir sugeba iškęsti erzinimus ir kitas smulkias išdaigas. Bulmastifas nekandžioja savo aukos ir nečiumpa už rankos stovinčiam žmogui. Puikus sargas ir palydovas, išdresuotas būna itin pavojingas priešininkui. Šis šuo turi pakankamai jėgų ir stengiasi prispausti savo auką prie žemės arba prie sienos. Gali ne tik saugoti, bet ir sekti pėdomis.

Bulmastifai imlūs dresiravimui, protingi ir visada pasiruošę padėti šeimininkui. Nelepūs, gerai jaučiasi bet kokiu oru. Nelabai sutaria su kitais šunimis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Bulmastifas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka