Brizas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Brizas (pranc. brise – silpnas vėjas) – vėjas, du kartus per parą keičiantis kryptį ir pučiantis jūrų, didžiųjų ežerų, tvenkinių, didelių upių pakrantėse (dieną pučia nuo vandens į sausumą, naktį – atvirkščiai). Brizo priežastis – atmosferos slėgio kitimai. Dieną oras ties sausuma įšyla labiau, negu ties dideliu vandens telkiniu; šiltas oras kyla į viršų, o į jo vietą plūsta šaltesnis oras iš jūros ar kito didelio vandens telkinio. Naktį oras šiltesnis virš vandens, nes sausuma greičiau atvėsta. Oras ties vandens telkiniu kyla į viršų, o į jo vietą plūsta oras nuo sausumos. [1]
Šaltiniai [taisyti]
- „Geografijos žodynas“ S. Agapovas, S. Sokolovas, D. Tichomirovas. 1972 m. Kaunas „Šviesa“