Bosnijos ir Hercegovinos Federacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bosnijos ir Hercegovinos Federacija (Federacija Bosne i Hercegovine), taip pat vadintas Bosnių-Kroatų Federacija – autonominis darinys Bosnijoje ir Hercegovinoje, užimantis 51 proc. valstybės teritorijos. 2,85 mln. gyventojų (2007), vyrauja musulmonai (70 proc.) ir kroatai (28 proc.). Administracinis centras – Sarajevas.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

72,9 % gyventojų sudaro bosniai, 21,6 % kroatai, 4,5 % serbai ir apie 1 proc. kiti (tarp jų Bosnijos čigonai).

Bosniai daugumą sudaro Unos-Sanos, Zenicos-Dobojaus, Tuzlos, Sarajevo ir Bosnių Podrinės kantonuose, kroatai Posavinos, Vakarų Hercegovinos ir Dešimtajame kantonuose. Hercegovinos-Neretvos ir Vidurio Bosnijos kantonuose tautinė dauguma skiriasi priklausomai nuo bendruomenės. Vakarų Bosnijoje yra keletas bendruomenių su serbų dauguma.

Administracinis skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Federacija suskirstyta į dešimt kantonų.

Federacijos kantonai
Nr. žemėlapyje Kantonas Centras
I Unos-Sanos kantonas Bichačas
II Posavinos kantonas Orašjė
III Tuzlos kantonas Tuzla
IV Zenicos-Dobojaus kantonas Zenica
V Bosnių Podrinės kantonas Goraždė
VI Vidurio Bosnijos kantonas Travnikas
VII Hercegovinos-Neretvos kantonas Mostaras
VIIII Vakarų Hercegovinos kantonas Široki Brijegas
IX Sarajevo kantonas Sarajevas
X Dešimtasis kantonas Livnas

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Federacija apima šalies pietus ir pietvakarius iki labiausiai į vakarus nutolusio Bihačo, taip pat šalies centrą beveik iki Savos upės šiaurėje. Nuo jos šalį skiria Brčko apygarda, kuri laikoma abiejų sudėtinių Bosnijos ir Hercegovinos dalių kondominiumu. Prie Savos yra du eksklavai (Posavinos kantonas), kurie priklauso federacijai ir yra supami Serbų respublikos bei Brčko apskrities iš vienos pusės ir Kroatijos kitapus upės.

Didžiausi miestai - Sarajevas, Mostaras, Tuzla, Zenoca ir Bihačas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bosnijos ir Hercegovinos Federacija sukurta Vašingtono sutartimis 1994 m. kovo 18 d., kuriomis taip pat buvo nutrauktos kovos tarp kroatų ir bosnių pajėgų.