Boro teorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Boro teorija (postulatai), kurią sukūrė N. Boras, paaiškina vandenilio atomo išspinduliuoto ar sugerto fotono dažnio priklausomybę, priklausomai nuo to, iš kokios kvantizuotos būsenos (orbitos) elektronas perėjo į kokią.

Jeigu vandenilio atomas sugeria fotoną, tai elektronas pereiną į tolimesnę orbitą, o jeigu - išspinduliuoja, tai elektronas pereiną iš tolimesnės orbitos į artimesnę. Arčiausioje (nesužadintoje orbitoje) elektronas gali būti labai ilgai ir į dar žemesnę pereiti negali.

Formulės[taisyti | redaguoti kodą]

Formulė, nusakanti išspinduliuotų bangų dažnį vandenilio atomui, atrodo taip:

 \nu = R \left ( \frac{1}{n^2} - \frac{1}{k^2} \right ), n=1,2,3,4,5...\; k=2,3,4...

Čia n - orbitą į kurią pereiną elektronas, o k - orbita iš kurios pereina elektronas, R - Rydbergo konstanta. R=3.29\cdot 10^{15} \;s^{-1}.

Pavyzdžiui, pereinant iš antros orbitos į pirmą išspinduliuojamas fotonas, kurio dažnis:

 \nu = R \left ( \frac{1}{n^2} - \frac{1}{k^2} \right )=3.29\cdot 10^{15} \;(Hz) \cdot  \left ( \frac{1}{1^2} - \frac{1}{2^2} \right )=3.29\cdot 10^{15} (Hz)\cdot {3\over 4}=2.4675\cdot 10^{15} \;Hz.

Pereinant elektronui iš trečios orbitos į antrą išspinduliuojamas fotonas, kurio dažnis:

 \nu = 3.29\cdot 10^{15}  \cdot  \left ( \frac{1}{2^2} - \frac{1}{3^2} \right )=3.29\cdot 10^{15} \cdot {9-4\over 4\cdot 9}=3.29\cdot 10^{15} \cdot {5\over 36}=4.57\cdot 10^{14}\; Hz.

Pereinant elektronui iš ketvirtos orbitos į trečią išspinduliuojamas fotonas, kurio dažnis:

 \nu = 3.29\cdot 10^{15}  \cdot  \left ( \frac{1}{3^2} - \frac{1}{4^2} \right )=3.29\cdot 10^{15} \cdot {16-9\over 9\cdot 16}=3.29\cdot 10^{15} \cdot {7\over 144}=1.5993\cdot 10^{14}\; Hz.