Blogio problema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Blogio problema – akivaizdus blogio nesuderinamumas su Dievo visažinyste, visagalybe ir nesibaigiančiu gerumu.[1][2]

Blogio problema paprastai formuluojama dvejopai: kaip loginė blogio problema ir kaip evidencinė blogio problema. Pirmuoju atveju bandoma pagrįsti, jog logiškai neįmanoma, kad vienu metu egzistuotų Dievas ir blogis.[1][3] Antruoju atveju bandoma parodyti, kad, turint omenyje pasaulyje egzistuojantį blogį, menkai tikėtinas visagalio, visažinio ir visiškai gero Dievo egzistavimas.[2]

Blogio problemą dažnai gvildendavo didieji filosofai. Vienas iš antikos filosofų, kurie kėlė blogio ir gėrio egzistavimo suderinimo klausimą, buvo Epikūras. D. Hjumas Epikūro klausimus apibendrino taip: „Gal Jis nori sustabdyti blogį, bet negali? Tuomet Jis yra bejėgis. O gal Jis gali, bet nenori? Tuomet Jis piktavalis. O gal Jis ir nori, ir gali? Iš kur tuomet blogis?“ Neoplatonizme blogis suprantamas ne kaip autentiška esatis, o kaip gėrio trūkumas.[4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 The Stanford Encyclopedia of Philosophy, "The Problem of Evil", Michael Tooley
  2. 2,0 2,1 The Internet Encyclopedia of Philosophy, "The Evidential Problem of Evil", Nick Trakakis
  3. The Internet Encyclopedia of Philosophy, "The Logical Problem of Evil", James R. Beebe
  4. „Blogio problema Augustino raštuose (I). Kaip formavosi filosofo požiūris“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-19.