Bermudų trikampis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bermudų trikampis (taip pat Mirties trikampis, Atlanto kapinės, Velnio trikampis) – tai vakarų Atlante, netoli JAV pietryčių pakrantės esantis rajonas, apimantis 1,2 mln. km² plotą. Jo ribos brėžiamos nuo Bermudų salų šiaurėje, link pietų Floridos, o iš ten į rytus per Bahamų salas, palei Puerto Riką iki 40 laipsnių vakarų ilgumos ir atgal į Bermudus.
Regionas garsus tuo, kad paplitę pasakojimai apie jame vykstančius paslaptingus laivų ir lėktuvų dingimus. Šiems dingimams paaiškinti keliamos įvairiausios hipotezės, nuo neįprastų oro sąlygų iki ateivių pagrobimų. Skeptikai tvirtina, kad dingimų Bermudų trikampyje nėra daugiau nei kituose pasaulinio vandenyno rajonuose ir dingimus aiškina natūraliomis priežastimis. Tokios pačios nuomonės laikosi JAV pakrančių apsaugos tarnyba ir „Lloyd's“ draudimo kompanija.
[taisyti] Istorija
Kaip manoma, 1780 metais Bermudų trikampyje paslaptingai nuskendo pirmasis laivas „General Gates“, o po 60 metų rastas kitas visiškai sveikas, nepažeistas laivas be įgulos narių.
1945 gruodžio 25 pakilo 5 bombonešiai “Flight 19“. Lėktuvo įgulas sudarė 3 žmonės, pakilus tankūs kamuoliniai debesys kabojo 2500 pėdų aukštyje, vėjo greitis buvo apie 35 m/s. Apie 16 val. gavus pranešimą, buvo galima suprasti, kad eskadrilė pametė kursą, o vadas nežino kaip grįžti į bazę. Dingus ryšiui nebebuvo jokių vilčių išvysti lėktuvus, nes kaip tik tuo metu turėjo baigtis jų atsargos. Tą patį vakarą, surasti dingusią penkių lėktuvų eskadrilę, iš Floridos oro uosto pakilo patrulinis lėktuvas „Martin Mariner“, o jo lakūnai pastebėjo ore įvykusį sprogimą. Šio lėktuvo nuolaužų taip pat niekas nepastebėjo.
Pirmasis apie „paslaptingus dingimus“ Bermudų trikampyje užsiminė Associated Press korespondentas Džonsas, kuris 1950 m. šį regioną pavadino „velnio jūra“.
1962 m. gegužės 27 diena paslaptingai dingo didžiausias JAV karinių pajėgų lėktuvas „C-133“, su 25 tonas sveriančiu kroviniu, o po pusantrų metų toje pačioje vietoje, paslaptingomis aplinkybėmis antrasis „C-133“.
Po Antrojo pasaulinio karo be pėdsakų dingo per 100 lėktuvų ir laivų, apie 1000 žmonių. Tai tebesitęsia ir pastaruoju metu, kai suintesyvėjo pervežimai jūromis, bei oru ir vis rūpestingiau ieškoma dingusiųjų. Daugelis lėktuvų dingdavo iki pat dingimo momento esant normaliam ryšiui, su baze ir oro uostu. Kai kurie pranešdavo jog prietaisai nustojo veikę, kad kompasai sukasi vilkeliu, ar dangus darosi geltonas ir ūkanotas, vandenynas, kuris ką tik buvo ramus, „atrodo negerai“.
Didelė dalis istorijų apie šiuos dingimus yra abejotino tikrumo.
[taisyti] Versijos
Tikintieji, kad katastrofų (ypač – nepaaiškintų) Bermudų trikampyje statistiškai vyksta daugiau, nei kitose pasaulio vietose, kelia šias hipotezes:
Magnetizmas. Bermudų trikampis yra viena iš dviejų vietų pasaulyje, kur kompaso rodyklė rodo tiksliai į šiaurę. Antroji vieta — netoli Japonijos esanti Velnio jūra. Visose kitose vandenynų vietose kompaso rodyklė rodo ne į geografinį Šiaurės polių, bet į magnetinį Šiaurės polių, kuris yra 900 km nuo geografinio poliaus. Kadangi poliai nesutampa, kai kuriose Žemės vietose kompaso rodyklė net 20 laipsnių kampu būna nukrypusi nuo geografinio Žemės poliaus. Prie Bermudų trikampyje esančios Floridos krantų kompaso rodyklė tiksliai rodo Šiaurės polių, nes žiūrint iš šios vietos magnetinis ir geografinis poliai yra vienoje linijoje. Keliaujant į rytus ir artėjant prie Bermudų salų, kompaso rodyklė nuo geografinio Šiaurės poliaus būna nukrypusi net 15 laipsnių. Ši versija galbūt ir paaiškina, kodėl pasiklydo reiso „Flight 9“ pilotai, tačiau nepaaiškina, kodėl skęsta laivai ir dingsta lėktuvai, kurių navigacijos priemonės kur kas modernesnės. Beje, kai kurių lėktuvų pilotai teigdavo, kad skrisdami pro Bermudų trikampį jie kartais negalėdavo orientuotis, nes kompaso rodyklė kaip pašėlusi sukdavosi ratu. Kai kurių laivų jūreiviai teigdavo, kad Bermudų trikampyje staiga nustodavo veikę įvairūs prietaisai. Visa tai bandoma paaiškinti įvairiomis magnetinio žemės lauko anomalijomis. Tačiau kas gali sukelti tokias anomalijas? Atlanto vandenyne kasmet įvyksta apie 50 000 povandeninių žemės drebėjimų. Jų epicentrai susikoncentravę ties didžiausiu mūsų planetos plutos lūžiu, kuris eina ir per Bermudų trikampį. Be to, čia labai daug veikiančių povandeninių ugnikalnių. Teigiama, kad Bermudų trikampyje aptikti didelio tankio elektros laukai, sukeliantys įvairių prietaisų trukdžius, be to, 1977 m. Bermudų trikampyje buvo užfiksuota viena iš didžiausių magnetinių anomalijų. Pastebėta, kad daugiausia katastrofų Bermudų trikampyje įvyko maksimalaus žemės plutos lūžio išsiplėtimo metu.
Infragarsas. Eksperimentai patvirtina, kad intensyvus infragarsas, kurio žmogus negirdi, gali pakenkti jo vidaus organams. Mūsų vidaus organai jautrūs 8–12 Hz virpesiams. Galingi tokio dažnio virpesiai skrandyje, širdyje ir plaučiuose gali sukelti rezonansą, dėl kurio vidaus organai gali pradėti vibruoti, sukeldami stiprų skausmą. Eksperimentai parodė, kad dėl labai intensyvaus 7 Hz garso gali sustoti širdis. Infragarso poveikis žmogaus psichikai sukelia paniką, siaubą, neviltį. Stiprų infragarsą gali sukelti laivo drebėjimas, atsiradęs dėl kur nors vandenyno dugne vykstančio žemės drebėjimo. Specialistai teigia, kad kai dėl vandenyne vykstančio žemės drebėjimo laivas pradeda vibruoti, įgula paprastai mano, kad užplaukė ant seklumos ar minos. Po vandeniu vykstančio žemės drebėjimo smūgiai neretai kartojasi vienas po kito, todėl toks žemės drebėjimas gali būti jūreivių žūties priežastis, nes jų vidaus organai paprasčiausiai negali ištverti galingo infragarso. Manoma, kad kai kurie laivai gali būti puikūs infragarso rezonatoriai ir gerokai sustiprinti iš jūros gelmių sklindančius virpesius. Ši hipotezė paaiškina tuos atvejus, kai jūroje būdavo randami nepažeisti laivai, kuriuos paliko įgula (poveikis psichikai), ir tuos atvejus, kai būdavo randami laivai, kurių visi įgulos nariai būdavo žuvę (pažeisti vidaus organai). Tačiau ši hipotezė nepaaiškina nė vienos lėktuvo katastrofos.
Metanas ir eteris. Pačią naujausią versiją neseniai paskelbė žurnalas „New Scientist“. Pagal ją, laivų katastrofos siejamos su staiga pasikeitusiu vandens tankiu. Pasak mokslininkų, Bermudų trikampyje laivai netikėtai skęsdavo dėl gausybės metano burbuliukų. Milžiniškas metano burbuliukų kiekis kyla į vandens paviršių, vandens tankis staiga sumažėja, laivas netenka plūdrumo ir nuskęsta. Šią hipotezę neseniai eksperimentais patikrinę fizikai gavo naujus įrodymus. Metanas susidaro tuose vandens telkinio plotuose, kur vandenyje nėra deguonies. Dalis jo yra jūros dugne kristalohidratų (kietų junginių su vandeniu) pavidalu. Kai sąlygos pasikeičia (povandeninis žemės drebėjimas, ugnikalnio išsiveržimas), metanas išsilaisvina ir virsta dujomis. Kai kurie mokslininkai iškėlė hipotezę, kad kartais metanas išsilaisvina tokiais milžiniškais kiekiais, kad į metano burbulų zoną patekęs laivas kaip mat nuskęsta. Montere esančio Karinių jūrų pajėgų mokyklos tyrinėtojas Bruce Denardo nusprendė šią hipotezę patikrinti, nes iš pirmo žvilgsnio ji prieštarauja sveikam protui, juk daug kas mano, kad į viršų kylantys burbuliukai ir jų sukeltas vandens sluoksnių judėjimas turėtų ne skandinti, o kelti laivą aukštyn. Tikrindami hipotezę eksperimentatoriai į vandenį įleisdavo rutulį, kurio plūdrumas buvo toks, kad rutulys vos vos laikydavosi vandens paviršiuje, ir iš apačios paleisdavo oro srovę, kuri sukeldavo šimtus burbuliukų. Kai tik oro burbuliukai pasiekdavo rutulį, šis iš karto nuskęsdavo. Ši versija paaiškina kai kurių gyvų likusių katastrofų liudytojų pasakojimus, apie staigų ir netikėtą laivo skendimą, be to, paaiškina tai, kodėl skęstantys laivai nespėdavo pasiųsti S.O.S. signalo. Dabar belieka išsiaiškinti, ar gali vandenyne susikaupti toks dujų burbuliukų kiekis. Rod Ailendo karinio jūrų koledžo tyrinėtojas Mickle Stumborg mano, kad jei toks efektas gamtoje natūraliai neįmanomas, jį galima išprovokuoti. Pasak jo, tą padaryti gali povandeniniai laivai. O kaip su lėktuvų katastrofomis? Jiems yra panaši teorija, tik susijusi ne su metano dujomis, o su eteriu. Rusų akademikas Anatolijus Černiajevas mano, kad katastrofos vyksta ten, kur yra didelė iš žemės plutos lūžio vietų besiskverbiančio eterio koncentracija. Vandenynų akvatorijoese isiveržęs eteris nuo dugno iki vandens paviršiaus vandeniu nukeliauja kelis kilometrus. Pasiekęs vandens paviršių jis esą atmosferoje sugeba sudaryti gigantišką vakuumo zoną, kurios tūris — dešimtys kubinių kilometrų. Eterio sudarytos vakuumo zonos veikia ir pilotus. Daugelis praranda orientaciją, elgiasi neadekvačiai ar apskritai „atsijungia“. O susidaręs vakuumas nesugeba išlaikyti lėktuvų.
 |
Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją. |
Amerikiečių eksperimentai. Ši versija, kurią labai mėgsta propaguoti senyvo amžiaus rusų rašytojėliai, teigia, kad Bermudų trikampis buvo slapto JAV ypatingo ginklo bandymų poligonas. Teigiama, kad prie slapto ginklo kūrimo prisidėjo ir A. Einšteinas bei K. Aljendė. Koks tai ginklas? Šios versijos autorių teigimu, tai buvo eksperimentai, turintys garantuoti Amerikos laivų ir lėktuvų nematomumą. Tuo tikslu aplink objektą (laivą arba lėktuvą) būdavo sudaromas įspūdingo dydžio elektromagnetinis burbulas, kuris turėjo suklaidinti radarus. Tačiau pradėję tyrimus amerikiečiai pamatė, kad laivą apskritai galima paversti nematomu, t. y. akimirksniu pernešti į kitą už kelių šimtų kilometrų esančią vietą. Toks reiškinys, kai daiktas akimirksniu perkeliamas iš vienos vietos į kitą, vadinamas teleportacija. Taigi jei tikėti šia versija, amerikiečiai jau seniai išmoko teleportacijos, tik visa tai laiko gilioje paslaptyje. Teigiama, kad jei laivą ar lėktuvą iš vienos vietos į kitą amerikiečiams pavykdavo perkelti, tai įgulos nariai teleportacijos neištverdavo — jie prarasdavo orientaciją, negalėdavo judėti, išprotėdavo. Aišku, ši versija taip pat iš fantastikos srities.
Kosmoso tunelis. Fantastiška versija. Pagal ją Bermudų trikampis ir Velnio jūra yra glaudžiai susijusios. Kadangi šios teritorijos yra priešingose Žemės rutulio pusėse, per jas Žemės centru neva eina savotiškas tunelis, kuris į Kosmosą atiduoda ar iš jo pasiima energiją. Bermudų trikampis ir Velnio jūra yra du šio tunelio galai. Jei tikėti šia teorija, tai laivus skandina ir lėktuvus pradangina kažkokia milžiniška energija, sklindanti iš Žemės į Kosmosą arba, atvirkščiai, atkeliaujanti į Žemę iš Kosmoso. Deja, tokio paaiškinimo negali patvirtinti joks mokslas, o ir šios versijos šalininkai nelabai gali papasakoti, kokiu būdu Kosmosas naikina laivus, lėktuvus ir žmones.
