Beringijos nacionalinis parkas

Koordinatės: 64°22′00″ š. pl. 173°18′00″ r. ilg. / 64.36667°š. pl. 173.30000°r. ilg. / 64.36667; 173.30000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beringijos nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Vieta: Čiukčių autonominė apygarda Rusijos vėliava Rusija
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Anadyris
Žemėlapis rodantis Beringijos nacionalinis parkas vietą.
Beringijos nacionalinis parkas
Koordinatės: 64°22′00″ š. pl. 173°18′00″ r. ilg. / 64.36667°š. pl. 173.30000°r. ilg. / 64.36667; 173.30000
Plotas: 30 532 km²
Įkurtas: 2013 m.
Valdymas: Rusijos Federacijos vyriausybė

Beringijos nacionalinis parkas (rus. Берингия) – nacionalinis parkas Rusijoje, Čiukčių autonominėje apygardoje („Chukotka“), vakarinėje Beringo sąsiaurio pusėje. Tai yra labiausiai į šiaurės rytus nutolęs regionas Rusijoje.

Iki 11 000 m. pr. m. e. parko teritorija buvo sujungta su Šiaurės Amerika sausumos ruožu – Beringija. Rytinėje Aliaskos dalyje yra Beringo sausumos tilto nacionalinis draustinis, jį valdo Nacionalinė parkų tarnyba. JAV ir Rusija derėjosi dėl galimybės sujungti parkus į vieną tarptautinį parką, tačiau oficialus sprendimas nebuvo priimtas.[1] Parko teritorijoje gyvena vietiniai čiukčiai ir jupikai.[2]

Parkas Čiukčių pusiasalyje plyti dviejuose rajonuose: Providenijos pietuose ir Čiukčių šiaurėje. Vidutinis kalnų aukštis – apie 900 m. Būdingas tundros ir subarktinis klimatas (Köppen klimato klasifikacija Dfc). Žiemos – labai ilgos ir šaltos, o vasaros – trumpos ir šaltos. Sausis – šalčiausias mėnuo, Anadyryje temperatūra nukrenta iki −22,6 °C, liepą pakyla iki +11,6 °C.[3]

Čiukčių jūra, tarp Čiukčių pusiasalio ir Aliaskos

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Official Park Site, Beringia National Park (in Russian)“. Ministry of Natural Resources and Environment of the Russian Federation. Nuoroda tikrinta 2015-11-01.
  2. „Map of Indigenous Peoples of the North of the Russian Federation“. Norwegian Polar Institute. Nuoroda tikrinta 2015-12-29.
  3. „Anadyr Climate Normals 1961–1990“. National Oceanic and Atmospheric Administration.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]