Balsavimo paradoksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Balsavimo paradoksas (Jono Kondorsė paradoksas) – Marquis de Condorcet XVIII amžiuje pastebėtas paradoksas, teigiantis, kad kolektyvinis pasirinkimas dėl konfliktuojančių norų gali būti ciklinis, o ne tranzityvus.

Pavyzdys[taisyti | redaguoti kodą]

Trijų rinkėjų pasirinkimo eiliškumas, kai yra trys balsavimo pasirinkimai (A, B ir C):

  • Rinkėjas X – A, B, C
  • Rinkėjas Y – B, C, A
  • Rinkėjas Z – C, A, B

Kaip matyti, dviem trečdaliams rinkėjų pasirinkimas A yra geresnis negu B, dviem trečdaliams B geresnis negu C ir dviem trečdaliams C geresnis negu A.

Taigi, jei būtų išrinktas A, galima teigti, kad C yra geresnis pasirinkimas, nes dviem iš trijų rinkėjų jis tinka labiau. Tačiau jei būtų išrinktas C variantas, dviem rinkėjams geresnis variantas būtų B, todėl galima būtų teigti, kad B geresnis variantas. Analogiškai, jei išrinktas B, daugumai geresnis variantas būtų A.

Tokiu būdu apklausų ir balsavimų rezultatų išankstinis žinojimas keičia likusių rinkėjų apsisprendimą. Taip pat neįmanoma išrinkti daugumai tinkamiausio varianto.