Balmerio šuolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dviejų žvaigždžių Balmerio šuoliai: Epsilon Orionis (O9.7 V) viršuje ir Beta Tauri (B7 III) apačioje. Vertikali linija žymi Balmerio serijos ribą.

Balmerio šuolis – tolydinio žvaigždės spektro intensyvumų skirtumas abipus vandenilio Balmerio serijos ribos (364.6 nm). Šuolis atsiranda dėl šviesos sugerties trumpesnėse už serijos ribą bangose, kuomet fotonai jonizuoja vandenilio atomus, išmušdami elektronus iš antrojo energijos lygmens. Balmerio šuolis stebimas B–A–F spektrinių klasių žvaigždėse, o aukščiausias A0–A1 pagrindinės sekos žvaigždėse ir F0 supermilžinėse.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Balmerio šuolis. Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003). Nuoroda tikrinta 2021-11-30.