Atvirkščio mato uždavinys
Atvirkščio mato uždavinys – tai netradicinė šachmatų kompozicija, kurioje baltieji pradeda ir priverčia juoduosius, užduotyje nustatytu ėjimų skaičiumi, skelbti matą baltųjų karaliui.[1]
Šią užduotį galima atlikti vienu iš dviejų būdų:
1-as: nustumti juoduosius į cugcvango padėtį, kurioje, kitų ėjimų neturėdami, juodieji matuotų (patuotų) baltųjų karalių,
2-as : taip užpulti juodųjų karalių, kad ginančios nuo mato juodųjų figūros turėtų matuoti (patuoti) baltųjų karalių.
Atvirkščio mato uždavinių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Atvirkščias matas dviem ėjimais.
1.Vd6! (toliau du aido variantai) 1….Kc3 2.Bf3+! R:f3# 1….Ke3 2.Bb3+! R:b3# | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Atvirkščias matas trimis ėjimais.
Sprendinys 1.Ba1!! (grėsmė 2.Ve4+ V:e4 3.Žd4+ V:d4#) 1….V:e6 (1….Ve4) 2.Vd1+ Ve2 3.Žb1! (cugcvangas) V:d1# 1....Vf8 2.Vf4+! V:f4 3.Žd4+! V:d4# 1….V:h3 2.Žd4+ Kg4 3.Že4!cugcvangas Vh1(h2)#. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pirmosios atvirkščio mato kompozicijos pasirodo XIII a. rankraščiuose, vėliau sutinkamos A. Salvio, Dž. Loli ir D. Poncianio darbuose. XIX a. jas išpopuliarino, G. Boltonas, Dž. Braunas, V. Šinkmanas, A. Petrovas ir kiti.
XX a. atvirkščio mato uždaviniai plačiai plito: pastoviai buvo rengiami sudarymo konkursai, atvirkščio mato uždaviniai įtraukiami į tarptautines varžybas, pasaulio čempionato turnyrus, į FIDE albumus.[2]
Atvirkščio mato uždavinių savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atvirkščio mato uždaviniuose naudojamos tos pačios idėjos, kaip ir tradicinės kompozicijos uždaviniuose. Tačiau juose realizuojamos ir tokios idėjos, kurios nepritaikomos tiesioginiuose šachmatų uždaviniuose.
Taupiu laikomas toks matas, kuriame dalyvauja visos juodųjų figūros, teigiamai vertinamas sprendimo netikėtumas, taktinių idėjų gausa, tykūs ėjimai.
Uždavinio sprendinys lyginant su tiesioginiais uždaviniais yra puse ėjimo ilgesnis: dviejų ėjimų atvirkščio mato uždavinyje yra du baltųjų ir du juodųjų ėjimai.
Uždaviniai daugeliu atvejų turi daug figūrų. Būdinga, kad figūrų veikla yra ribota, nes kitaip negalima būtų priversti juoduosius duoti matą baltųjų karaliui.[3]
Atvirkščio mato uždaviniuose baltieji negali skelbti mato juodųjų karaliui, tačiau jie gali šachuoti. Juodieji privalo ginti savo karalių, bet užstodami figūrą, nukirsdami atakuojančią figūrą, ar pasitraukdami karaliumi, jie gali matuoti baltųjų karalių.
Atvirkščias matas turi kelias atmainasː refleksinio mato, ilgiausių ėjimų ir serijinių ėjimų uždavinius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Н. П. Зелепукин. Словарь шахматной композиции. Киев: Здоровье, 1982. – С. 106-107.
- ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. — М.: Советская энциклопедия, 1990. — С. 277. — ISBN 5-85270-005-3
- ↑ Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 81-85.