Afrikiniai ežiai
| Atelerix | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Keturpirštis ežys (Atelerix albiventris) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Afrikiniai ežiai (Atelerix) – ežinių šeimos žinduolių gentis.
Rūšys:
- Keturpirštis ežys (Atelerix albiventris)
- Alžyrinis ežys (Atelerix algirus)
- Pietų Afrikos ežys (Atelerix frontalis)
- Somalinis ežys (Atelerix sclateri)
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Galva ir nugara padengti trumpais dygliukais, kurių pagrindas ir galas – balti, o vidurys juodas arba rudas. Už paprastuosius ežius paprastai mažesni, dažnai šviesesnės kailio spalvos, skiriasi anatomine kaukolės sandara, bei dantų ir pirštų skaičiumi užpakalinėse galūnėse. Ilgis 17–23 cm (su 2–5 cm ilgio uodega), o svoris – 250–700 g.[1]
Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena įvairiose buveinėse: krūmynuose, stepėse ir savanose, kartais įsikuria soduose, miestuose. Vengia dykumų ir tankių miškų plotų. Naktiniai gyvūnai, kurie dieną praleidžia pasislėpę lapų krūvose, plyšiuose ar mažuose urvuose. Naktį ieško maisto, kliaudamiesi gera uosle ir klausos pojūčiu. Šaltesnėse vietose (pvz., Pietų Afrikoje) žiemą miega. Laikosi pavieniui, nuolat keičia buvimo vietą.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visaėdžiai, pirmenybę teikiantys vabzdžiams. Taip pat ėda sraiges, sliekus, mažus stuburinius gyvūnus, kiaušinius, vaisius ir grybus.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nowak, Ronald M. (1999). Walker's Mammals of the World. Baltimore: Johns Hopkins Univ. Press. pp. 176–177. ISBN 0-8018-5789-9.